Pasak ministro, sugeneruoti tokią sumą Bendrijai bus iššūkis.

„Didžiosios sostinės nesugeneruoja tiek lėšų, kiek turėtų Ukrainai. Mums reikia bent 60 mlrd. kitiems metams iš ES ir tai bus didysis iššūkis“, – susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, net ir pasiekus paliaubas Ukrainoje, pagrindinė Rusijos atgrasymo priemone išliks Ukrainos pajėgos, o tai kainuos ne mažiau nei dabar.

„Ir mes turėsime krapštyti aruodus tiek konkrečiomis priemonėmis, tiek biudžetuose planuotis išlaidas“, – pabrėžė K. Budrys.  

Kaip rašė BNS, naujoji Lietuvos Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi užtikrinti ne mažesnę nei 0,25 proc. nuo BVP karinę paramą Ukrainai.

Europos Komisijos duomenimis, bendrija nuo Rusijos plataus mąsto invazijos 2022-aisiais Ukrainai yra skyrusi 173,5 mlrd. eurų.

Europa peržiūrės, kaip kalbėtis su Izraeliu

K. Budrys sako, kad Europai nepavykus įtikinti Izraelio dėl humanitarinės katastrofos Gazos Ruože, ši turės peržiūrėti, kaip tęsti pokalbius su Artimųjų Rytų valstybe.

„Mūsų turimi įrankiai nepadėjo įtikinti Izraelio dėl humanitarinės katastrofos, kuri yra Gazoje, sprendimo. Mūsų turimi įrankiai nepadėjo įtikinti Izraelio dėl Vakarų Krante vykdomų nusikaltimų stabdymo“, – antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo ministras.

„Akivaizdu, kad iš Europos pusės bus peržiūrima tai, ką mes darome ir kaip turėtume toliau tęsti mūsų pokalbius su Izraeliu“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip K. Budrys kalbėjo Izraelio kariuomenei naktį pradėjus sausumos puolimą Gazos mieste.

Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai apkaltino Izraelį vykdant genocidą palestiniečių teritorijoje ir apkaltino ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) bei kitus aukščiausius pareigūnus kurstymu.

Pasak K. Budrio, Europoje tvyrant nepalankioms emocijoms dėl santykių su Izraeliu, diplomatiniai kanalai su šia šalimi turi būti išnaudojami.

„Visos formos bendradarbiavimo Izraelio ir Europos Sąjungos (ES), kurias tiek metų kūrėme, negali būti nubrauktos, nes tikėtina, kad šiandieninėje situacijoje tai reikštų, jog dalis dalykų būtų nubraukti negrįžtamai“, – sakė jis.

Dalis Europos šalių Niujorke prasidėjusiame JT susitikime ketina oficialiai pripažinti Palestinos valstybę.  

Iki Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojos Teresos Riberos pastabų rugsėjo pradžioje, kuriose ji karą Gazoje pavadino genocidu, aukščiausi ES pareigūnai vengė vadinti Izraelio veiksmus genocidu.

ES sunkiai sekėsi imtis veiksmų dėl karo Gazos Ruože, nes esama didelių nesutarimų tarp valstybių narių, siekiančių imtis veiksmų prieš Izraelį, ir tų, kurios remia šią šalį.

Izraelio karas Gazos Ruože prasidėjo po „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną surengto išpuolio Izraelyje, per kurį žuvo 1219 žmonių, daugiausia civilių.

Per jį žuvo mažiausiai 64 tūkst. 905 palestiniečiai, rodo „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenys, kuriuos JT laiko patikimais.