- Milena Andrukaitytė, BNS; Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime antradienį planuotas svarstyti siūlymas dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui išimtas iš darbotvarkės.
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas BNS patvirtino, kad klausimas išimtas pačių teikėjų iniciatyva.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad klausimas išimtas, nes dar norima projektui sutelkti paramos ir iš opozicijos atstovų.
„Šiam momentui tokio sutarimo nėra, opozicija priešiškai nusiteikusi dėl tokio projekto, nenorėjom tokiomis aplinkybėmis svarstyti, kad vien valdančiosios koalicijos kelių balsų persvara jis būtų apsvarstytas ir jam būtų pritarta. Mėginsim siekti didesnio sutarimo ir pritarimo, dėl to jis nusikelia tolimesnei ateičiai“, – BNS sakė J. Razma.
Šiam momentui tokio sutarimo nėra, opozicija priešiškai nusiteikusi dėl tokio projekto.
Projektą inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Juo būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymas bus svarstomas rudens sesijoje
Seimo pirmininkė teigia, kad sprendimas iš antradienio Seimo darbotvarkės išbraukti siūlymą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą priimtas dėl to, kad šiuo metu reikia susikoncentruoti į didžiausią rezonansą keliančius klausimus, susijusius su COVID-19 pandemija. Vis tik, parlamento vadovės teigimu, šis klausimas į rudens Seimo sesijos darbotvarkę dar sugrįš.
„Šis klausimas yra labai svarbus, norėtųsi, kad jis būtų darbotvarkėje tada, kai bus mažiau rezonansinių klausimų. Koreguodami darbotvarkę išėmėme ir kelis kitus klausimus, tiesiog norėdami susikoncentruoti į tai, kas dabar kelia didžiausią rezonansą, o tai yra ir išmokų klausimas, ir testavimo klausimas, ir daugelis kitų, kurie šiandien bus“, – Seime antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Šis klausimas yra labai svarbus, norėtųsi, kad jis būtų darbotvarkėje tada, kai bus mažiau rezonansinių klausimų.
Vis tik, Seimo pirmininkės teigimu, rudens sesijoje klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui – sugrįš.
„Aš manau, kad rudens sesijoje jis tikrai bus darbotvarkėje, bet konkrečios dienos dabar neįvardinsiu“, – sakė pralemento vadovė.
Į Seimo salę projektas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso turėjo grįžti po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Už jį balsavo keturi valdantieji komiteto nariai, prieš buvo du opozicijos atstovai ir susilaikė taip pat vienas parlamentaras iš opozicijos.
Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją.
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo27
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...