„Kokio nors kreipimosi negavome, bet mes esame pasiruošę“, – BNS šią savaitę sakė V. Kondratovičius.

Jis teigė, kad siekiant plėtoti priedangų tinklą Ukrainoje, reikia pirmiausia išgirsti kariaujančios šalies poreikius.

„Reikia konkrečiai žiūrėti, ko Ukrainos pusė nori“, – kalbėjo ministras.

Artimiausiu metu priedangų plėtros poreikius V. Kondratovičius tikisi išgirsti tiesiai iš Ukrainos kolegos.

Kokio nors kreipimosi negavome, bet mes esame pasiruošę.

„Buvo planuotas susitikimas su Ukrainos vidaus reikalų ministru. Aišku, tai nusikėlė dėl mūsų Vyriausybės formavimo. Tai, manyčiau, kartu su Lenkijos vidaus reikalų ministru aptarsime tą galimybę kartu nuvykti, trijų šalių ministrams kartu susitikti ir aptarti, taip pat ir Suomijos iniciatyvą“, – teigė jis.

Pasak ministro, nors kol kas su suomiais apie jų iniciatyvą nesikalbėjo, bendradarbiavimas civilinės saugos srityje su Šiaurės šalimi yra nuolatinis.

„Mes nuolat kalbamės apie civilinę saugą, ypač apie priedangų plėtrą, imdami gerus pavyzdžius iš Suomijos“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Kaip rašė BNS, rugsėjo pradžioje Suomijoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva ketina prisidėti prie šios Šiaurės šalies iniciatyvos Ukrainoje plėtoti priedangų tinklą ir pakvietė Helsinkį drauge statyti naujas mokyklas Ukrainoje.

Ukraina ir Suomija gegužę paskelbė apie tarptautinę civilinės saugos stiprinimo koaliciją, skirtą plėsti priedangų tinklą kariaujančioje šalyje.

Iniciatyva skirta statyti priedangas, valstybėms dalytis patirtimi šioje srityje, kurti įrankius, skirtus finansuoti priedangų įrengimą.

Lietuva yra viena pirmųjų valstybių, pradėjusi Ukrainos atstatymo projektus, nelaukiant karo pabaigos.

Pernai Vyriausybės patvirtintos Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą gairės 2024–2027 metams numato skirti paramą statant mokyklas, slėptuves, įsigyjant išminavimo įrangą, pagalbą šalies eurointegracijai, taip pat stiprinant jos energetikos sektoriaus atsparumą.