„Ne, tokių planų neturime (atsisakyti apkaltos idėjos – BNS). Tik dabar yra kitų reikalų valstybėje“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Konservatoriai rugpjūtį surinko būtiną Seimo narių parašų skaičių po siūlymu sudaryti G. Palucko apkaltos komisiją.

Šią iniciatyvą parėmė TS-LKD, Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai ir demokratė Agnė Širinskienė.

Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau 36 parlamentarų parašų.

Nutarimo projektas Seimo teisės aktų bazėje registruotas rugpjūčio 26 dieną, tačiau Seimo posėdžių salės projektas dar nepasiekė.

Pasak L. Kasčiūno, projektas dėl apkaltos komisijos sudarymo turėtų būti pateiktas rudens sesijoje.

„Pasitarsime dar frakcijoje ir priimsime sprendimą. (...) Tie klausimai niekur nepabėgo, jie vis tiek yra likę neatsakyti, reikės į juos atsakyti“, – teigė jis.

Tie klausimai niekur nepabėgo, jie vis tiek yra likę neatsakyti, reikės į juos atsakyti.

Pirmoji apie galimą apkaltą G. Paluckui dar liepą prakalbo tuomet opozicijoje buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tada jos lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad G. Paluckas turi trauktis ir iš Vyriausybės vadovo, ir iš Seimo nario pareigų, o jam to nepadarius, „valstiečių“ frakcija Seime imsis iniciatyvos politikui surengti apkaltą. Tačiau rugpjūtį ši frakcija apkaltos iniciatyvos nepasirašė, nes su socialdemokratais ir „Nemuno aušra“ sudarė valdančiąją koaliciją.

Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė BNS šią savaitę sakė, kad partijos pozicija dėl apkaltos G. Paluckui nepasikeitė.

„Nepaisant mūsų politinio statuso („valstiečiai“ tapo socialdemokratų vadovaujamos valdančiosios koalicijos dalimi – BNS), nemanau, kad mūsų nuomonė čia keistųsi, nes tada matėme argumentų dėl apkaltos. Yra proga atsakyti ir pačiam G. Paluckui“, – sakė A. Norkienė.

Anot jos, sulaukus kai kurių institucijų atsakymų, pavyzdžiui, nacionalinio plėtros banko ILTE, padėtis ekspremjero atžvilgiu kiek sušvelnėjo, tačiau neatsakytų klausimų tebėra.

Apkaltos iniciatyvoje nurodoma, kad eidamas Seimo nario ir premjero pareigas G. Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.

Anot opozicijos, įmonę „Garnis“ socialdemokratas įsteigė jau būdamas Seimo nariu. Teigiama, kad būdamas vienu iš pagrindinių „Garnio“ akcininkų jis rūpinosi bendrovės veikla didinant jos įstatinį kapitalą visuotiniame akcininkų susirinkime 2024 metų gruodžio 30 dieną, siekiant užsitikrinti maksimalios lengvatinės paskolos iš valstybinio plėtros banko ILTE gavimą. Šių metų kovo 17 dieną G. Paluckas dalyvavo šios bendrovės kitame akcininkų susirinkime ir priėmė sprendimus dėl jos veiklos rezultatų vertinimo, taip pat sprendimus dėl bendrovės vadovo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo.

Apkaltos iniciatorių teigimu, tam tikri faktai leidžia manyti, kad politikas Seimo nario statusą naudojo savo ir kito verslo partnerio privačiai naudai gauti.

„Pažymėtina, kad Seimo nario ir buvusio ministro pirmininko Gintauto Palucko verslo veikla nebuvo epizodinė, atsitiktinė ar vienkartinė. Jis sistemingai, sąmoningai, pakartotinai dalyvavo savo asmeninio verslo veikloje“, – teigiama apkaltos iniciatyvoje.

Anot jos, yra pagrindas teigti, jog Seimo narys G. Paluckas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, mat joje nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Kaip rašė BNS, G. Paluckas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.