A. Ažubalio teigimu, pagrindinė Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta institucinio pajėgumo, įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi.

„Nėra aiškaus matymo, kaip turi būti vykdoma migracijos politika, nes mes turime situaciją, kad migracijos klausimais užsiima kelios institucijos. Tai reiškia, kad atsiranda nesusikalbėjimo ir netgi klaidų”, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

Jo teigimu, dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM).

„Lietuvai būtina turėti efektyvią migracijos kontrolės sistemą ir optimalią institucinę sandarą, kuri užtikrintų, kad, net ir augant imigracijos srautams, į Lietuvą nepatektų ir joje negyventų asmenys, keliantys grėsmę valstybės suverenitetui, saugumui ir reputacijai, visuomenės sanklodai, piliečių saugumui ir gerovei. Kartu kontrolės mechanizmai turi būti lankstūs ir greiti, kad nesudarytų nereikalingų kliūčių patikimų ir Lietuvai naudą teikiančių užsieniečių imigracijai“, - teigia L. Kasčiūnas.

Įstatymų pataisų iniciatoriai sako, kad teikiamais projektais siekiama visas migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje - Migracijos departamente prie VRM. Todėl siekiama perskirstyti visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, ir dalį migracijos kontrolės funkcijų, nesusijusių su pasienio apsauga, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siekiama įtvirtinti papildomų nuostatų, leisiančių efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu migracijos procedūromis.

„Pavyzdžiui, nors Migracijos departamentas yra atsakingas už migracijos kontrolę, departamento pareigūnai neturi teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už migracijos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir neturi teisės atlikti užsieniečių patikrinimų vietoje (įeiti į patalpas, atlikti daiktų apžiūras). Atsižvelgiant į tai, siūloma Migracijos departamentui suteikti įgaliojimus atlikti užsieniečių patikrinimus vietoje”, - akcentuoja A. Ažubalis.

Anot L. Kasčiūno, šiuo metu teisės aktuose nustatyta atsakomybė už užsieniečių migracijos taisyklių pažeidimus yra nepakankama ir nesuteikia galimybių bausti tarpininkus, kurie padeda užsieniečiams apeiti įstatymų reikalavimus ir gauti leidimus gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, įsteigus fiktyvias įmones, fiktyviai įsidarbinus ar kitokiais fiktyviais būdais.

„Dėl tokio nebaudžiamumo atsiranda vis daugiau tokia tarpininkavimo veikla užsiimančių asmenų, o tai apsunkina valstybės įstaigų darbą, kovojant su nelegalia migracija. Todėl pataisomis siūloma padidinti administracinę atsakomybę už tarpininkavimą piktnaudžiauti migracijos galimybėmis”, - teigia L. Kasčiūnas.