„Siūlome riboti arba uždrausti ne Europos Sąjungos ir ne NATO valstybių piliečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, tokie draudimai galioja ir Latvijoje, ir Estijoje.
Konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, pataisos reikalingos matant, kad Rusija kišasi į rinkimus ES šalyse, daro įtaką jų rezultatams, juoba, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, daugėja.
„Negalime ignoruoti dabar geopolitinio konteksto, mūsų valstybės saugumas, mes manome, yra pirmoje vietoje“, – sakė parlamentarė.
Negalime ignoruoti dabar geopolitinio konteksto, mūsų valstybės saugumas, mes manome, yra pirmoje vietoje.
Anot jos, ryškiausias kišimosi į kitos šalies rinkimus pavyzdys – prezidento rinkimai Rumunijoje.
„Šio įstatymo projekto rengimą paskatino ir VSD (Valstybės saugumo departamento – BNS) ataskaita, kurioje aiškiai nurodoma, jog Rusija, Baltarusija ir Kinija aktyviai naudoja savo diasporą kištis į mūsų ir kitų valstybių demokratinius procesus“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
„Taip pat VSD ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad išaugusi migracija iš Centrinės Azijos ir piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis kelia saugumo rizikų“, – pridūrė ji.
Konservatoriai parengė Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, surinko 36 parlamentarų parašus, kad galėtų šiuos projektus pateikti Seimui.
Pagal projektą siūloma, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, būtų laikomas Lietuvos pilietis ar kitas asmuo, esantis Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad merais ir savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos piliečiai ir nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kurie yra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai.
Šį apibrėžimą atitinkantys asmenys galėtų ir balsuoti.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžė, kad rinkimų teisę turėtų ES, Europos ekonominės erdvės, NATO ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos valstybių piliečiai.
„Tarp jų – ir Jungtinės Karalystės piliečiai, nes nemažai Jungtinės Karalystės piliečių yra Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį ji.
Dabar įstatymai per savivaldos rinkimus leidžia balsuoti ir būti išrinktiems visiems nuolatiniams konkrečios savivaldybės gyventojams.
Nuolatiniais gyventojais laikomi ir užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir registruoti toje savivaldybėje.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, dabar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi 24 tūkst. 545 užsienio piliečiai, Europos Sąjungos valstybių iš sudaro beveik 15 procentų.
„Ne Europos Sąjungos valstybių, kurie galėtų balsuoti savivaldos rinkimuose – beveik 19 tūkst., kas yra beveik 77 procentai. Rusijos piliečių tokių yra 8298, Baltarusijos piliečių – 4041. Taigi matome, kad trečiųjų šalių valstybių piliečių skaičius Lietuvoje auga ir aktualumas didėja“, – tvirtino Seimo narė.
L. Kasčiūnas prognozavo, kad ateityje dar daugės nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Jo skaičiavimu, šis skaičius galėtų išaugti iki 37–40 tūkstančių.
„Jeigu 2027 metų savivaldybių rinkimuose mes dar nepajusime to poveikio, tai 2031 metų rinkimuose, ypač turint omeny, kad užsieniečiai vis tiek dažniausiai gyvena sostinėje, didžiuosiuose miestuose, tikrai jie jau galėtų lemti savivaldos rinkimų rezultatus“, – teigė politikas.
Pasak jo, ketvirtadienį registravę savo pataisas konservatoriai pradės konsultacijas su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos.
„Tikrai planuoju apie tai artimiausiu metu pasikalbėti su Socialdemokratų partija, su Mindaugu Sinkevičiumi. (...) Ir esame įsitikinę, kad Lietuvos prezidentas gali sutelkti visus esančiuosius tiek opozicijoje, tiek valdančiojoje daugumoje šiuo klausimu. Tikrai kreipsimės į prezidentą, kad jis galėtų rodyti savo lyderystę telkiant mus, įtvirtinti ir vesti šitą procesą į priekį, ko mums tikrai būtų labai, labai reikalingas jo veiksmas“, – sakė L. Kasčiūnas.
BNS rašė, kad 2023 metais prieš savivaldos rinkimus, nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje ir teisę rinkti savivaldą Lietuvoje turėjo 18 tūkst. 717 ne ES valstybių piliečiai, balsavimo teise pasinaudojo 4291 rinkėjas, turintis ne Lietuvos pilietybę. Iš jų 1685 buvo Rusijos piliečiai ir 582 – Baltarusijos. 2019 metai rinkimuose balsavo 2289 Rusijos ir 607 Baltarusijos piliečiai.
Pagal Seimo statutą, priimti Konstitucijos pataisai reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 iš 141. Priėmimo metu Seimo posėdyje balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų darant ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką.
Tuo metu Rinkimų kodeksas turi konstitucinio įstatymo statusą. Jam pakeisti būtina surinkti ne mažiau kaip tris penktadalius arba 85 Seimo narių balsus.
Naujausi komentarai