„Pati premjerė, matyt, nežino, kur eina. Kartais atrodo, kad ji kažką kalba ir po to kiti reaguoja“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė politikas.
Taip jis kalbėjo premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, jog nemato priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į šiuos žodžius prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog Taivaniečių atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nekomentavo atstovybės pavadinimo keitimo bei akcentavo, kad normalizuoti santykiams su Kinija reikia laiko ir abipusės pagarbos.
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė interviu BNS sakė, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV.
Pati premjerė, matyt, nežino, kur eina.
„Tai rodo tą būklę, kurioje mes esam, kad visiškai nesusiderinus, nesant aiškaus vairuotojo valstybėje, aiškaus lyderio valstybėje, mes dabar šaudom sau į kojas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir žada kažkuriuo metu ateityje salą susigrąžinti, net jeigu tam prireiks panaudoti jėgą. Kitoms šalims mezgant ryšius su Taipėjumi, Pekinas vis primena, kad tą daryti galima tik laikantis „vienos Kinijos“ politikos.
Savo ruožtu Kinija paragino Lietuvą ištaisyti tai, ką Pekinas vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu, ir taip sudaryti sąlygas dvišaliams santykiams normalizuoti.
Tuo metu Taivano ministerija sako, jog Taipėjus su Vilniumi nediskutuoja dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir toliau skatina bendradarbiavimą su Lietuva lazerių, puslaidininkių ir finansų srityse.
„Ministrė pirmininkė (...) turėtų suprasti, apie ką mes kalbam. Kinija, ir pirmiausia Kinijos komunistų partija – tai yra iššūkis tarptautinei sistemai. Ir norint pagal kinišką sampratą sureguliuoti su jais santykius, reiškia, kad Lietuvai gali tekti daryti daug nuolaidų“, – sakė konservatorių vedlys.
Jis teigė, kad Kinija siekia patekti į Lietuvos strateginius sektorius, o tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Lietuva yra pasirinkus teisingą kelią ta prasme, kad mes neįsileidę esam kinų į mūsų kritinę infrastruktūrą, į strateginius sektorius, nesam iš esmės jai jos įtakai pažeidžiami, esam pakankamai jos įtakai atsparūs. Ir tai yra mūsų nacionalinio saugumo laimėjimas“, – kalbėjo parlamentaras.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Neabejoja, kad brigada bus sukomplektuota
Savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas ragina šiuo klausimu neskubėti nerimauti. Pasak konservatoriaus, savanorių atrankos procesas dar tik įsibėgėja, o net ir nesurinkus jų pakankamai, gali būti taikomas privalomas šaukimo mechanizmas, todėl Bundesveras turi visas galimybes suformuoti brigadą.
„Nepamirškime vieno paprasto dalyko: mes kalbame apie savanorystės principu renkamus karius. Tas procesas nesibaigė, dar bus išsiųsti laiškai visiems, kurie galėtų būti savanoriai. Matysime tada rezultatą, čia yra tik tarpinė fotografija. Galų gale, jeigu jau neužtenka savanorių – tada tu įjungi privalomą mechanizmą. Kaip ir mes organizuodami savo šauktinius pirmą atidarome duris savanoriams, kai užsipildo savanoriai, jų neužtenka, lieka dar vietos – tada jau kvieti pagal privalomą principą“, – „Žinių radijui“ komentavo politikas.
„Aš manau, kad vokiečiai tikrai susitvarkys (…). Čia yra asmeninis (Boriso – ELTA) Pistoriaus politinis projektas ir jis viską padarys, kad jis pavyktų. (Friedrichas – ELTA) Merzas irgi politiškai remia“, – pridūrė politikas pabrėždamas itin stiprią Vokietijos gynybos ministro ir kanclerio lyderystę.
Kaip rašė Vokietijos savaitraštis, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Tuo metu reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, prezidentas Gitanas Nausėda teigė kalbėjęs su Vokietijos kancleriu F. Merzu. Šis esą jį patikino, jog Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai toliau lieka nepakitę. Be to, šalies vadovas sakė Miuncheno konferencijos paraštėse apie šią situaciją kalbėsiąs ir su šalies gynybos ministru B. Pistoriumi.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Naujausi komentarai