Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma siūlo tris būdus, kaip reikėtų panaikinti parlamentaro imunitetą.

Politikas įregistravo Seimo statuto pataisas, kaip Seimas turėtų elgtis gavęs generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Pagal J.Razmos projektą, išklausę generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, parlamentarai galėtų iš karto balsuoti, ar tenkinti tokį teikimą, ar sudaryti specialią komisiją, kuri nagrinėtų detaliai prokuroro prašymą, ar pradėti apkaltos procesą.

Iškart dėl imuniteto panaikinimo būtų balsuojama, jeigu Seimo narys sutinka, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta. Tam turėtų pritarti dauguma dalyvaujančių posėdyje Seimo narių.

Speciali komisija būtų sudaroma, kai Seimo narys nesutinka su generalinio prokuroro teikimu.

Apkaltos procesas būtų pradedamas, jeigu jį inicijuotų ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

J.Razma teigia savo pataisomis siekiąs supaprastinti ir sutrumpinti procedūras Seime dėl neliečiamybės panaikinimo tuo atveju, kai Seimo narys su tuo besąlygiškai sutinka ir prašo Seimo sutikti su generalinio prokuroro prašymu.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.

Dabar teisinė neliečiamybė gali būti atimama po specialios komisijos tyrimo bei išvados ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.