Valdančiųjų socialdemokratų atstovė tai neigia.

„Aš šito tikrai neprognozavau, – žurnalistams Seime sakė J. Razma. – Aš manau, kad (tai – BNS) yra valdančiųjų tam tikras kerštas prezidentui už tai, kad jis juos šiek tiek iškankino su koaliciniais dalykais, su ministrų tvirtinimais. Na ir pagaliau turbūt paskutinis lašas buvo kritiškas jo pasisakymas apie Juliaus Sabatausko kandidatūrą, kuris šiandien paskelbtas.“

Politikas teigė negirdėjęs, kad H. Šinkūno kandidatūra Seime būtų vertinta neigiamai.

Už Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano skyrimą H. Šinkūną slapto balsavimo metu balsavo 53, prieš 44, o susilaikė 22 Seimo nariai.

Tai reiškia, kad šios kandidatūros tikrai nepalaikė dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Kiti kandidatai į KT – Seimo pirmininko teiktas parlamentaras Julius Sabatauskas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlytas šio teismo Civilių bylų skyriaus vadovas Artūras Driukas – paskirti sėkmingai.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį žurnalistams Kaune pareiškė apgailestaujantis dėl ketinimų skirti J. Sabatauską KT teisėju, akcentuodamas, jog yra prieš teismo politizavimą, nors jis ir prasidėjo dar praėjusią Seimo kadenciją, kai į pareigas buvo paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė neigė, kad valdantieji tarėsi atmesti H. Šinkūno kandidatūrą.

„Galima pasakyti, kad galbūt tai buvo opozicijos sąmoningas noras mus sukiršinti. Galima ir taip sakyti“, – žurnalistams sakė politikė.

„Bet kalbant rimtai, įvyko susitikimai, buvo teikimai. (...) Laisvas mandatas, Seimo nariai patys apsisprendžia, kaip balsuoti“, – pridūrė ji.

Parlamentarė sakė nenorinti spėlioti, kodėl daliai Seimo narių netiko H. Šinkūno kandidatūra, bet pati tvirtino balsavusi už.

Sabatauskas teigia, kad jam „reikia apsiprasti“

Po Seimo sprendimo į KT teisėjus skirti J. Sabatauską konservatoriai pranešė pradėsiantys rinkti parašus po kreipimųsi į tą patį teismą, kad šis įvertintų, ar parlamentaras iš tikrųjų gali eiti šias pareigas.

„Aš neabejoju, kad bus Konstitucinio Teismo išvada tokia, kad negali Julius Sabatauskas būti Konstitucinio Teismo teisėju“, – sakė J. Razma.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Opozicija teigia, kad J. Sabatauskas neturi minimo dešimties metų stažo, tačiau pats politikas tvirtina priešingai. Anot jo, tokia padėtis yra įgyta dirbant Seime.

J. Razma antradienį atmetinėjo priekaištus, kad pagrindus KT politizavimui padėjo konservatoriai, praėjusią kadenciją pritarę S. Šedbaro skyrimui į teisėjus.

„Aš nematau, ko atsiprašyti. Ar yra kokių žinių, kad Šedbaras blogai dirba Konstituciniame Teisme?“ – sakė Seimo narys, pabrėžęs, jog S. Šedbarą į teisėjus teikė tuometinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, o ne Seimo pirmininkas.

„Nebūtinai buvęs Seimo narys išlieka politiku tapęs teisėju. Aš manau, kad atsakingas žmogus gali susivokti pasikeitusioje situacijoje ir atsakingai, objektyviai dirbti kaip Konstitucinio Teismo teisėjas“, – pridūrė jis.

Pats J. Sabatauskas po paskyrimo teigė, kad jam dar „reikia apsiprasti“. Jis tvirtino neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato iki kol pradės eiti teisėjo pareigas pavasarį.

Parlamentaras dar kartą atmetė įtarimus dėl teismo politizavimo.

„Aš jau n kartų sakiau. Aš visada esu neutralus, vadovaujuosi tik teise“, – žurnalistams sakė J. Sabatauskas.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Prezidentas neatmeta galimybės H. Šinkūną siūlyti darkart

Seimui antradienį nusprendus neskirti H. Šinkūno Konstitucinio Teismo (KT) teisėju, prezidentas Gitanas Nausėda sako neatmetantis galimybės Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekano kandidatūrą siūlyti darkart.

„Prezidentas nemato priežasčių, jei ponas H. Šinkūnas sutiks, neteikti to paties kandidato Seimui antrą kartą“, – BNS nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

„Prezidento teiktas kandidatas Seime nesulaukė jokių pastabų dėl savo kvalifikacijos ar patirties, todėl balsavimo rezultatas Seime vertintinas kaip bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto“, – nurodoma komentare.

„Apmaudu, kad savi marškiniai Seimui pasirodė esantys arčiau kūno, o patyręs ir itin aukštos kompetencijos konstitucinės teisės žinovas, VU Teisės fakulteto dekanas, balsuojant įvertintas kaip mažiau tinkamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nei kolega Seimo narys“, – nurodoma perduotame komentare.