Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Konstitucijos keitimo procedūrų, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl projekto koregavimo svarstymo Seime metu.

Tokios abejonės iškeltos Seime po pirmojo priėmimo pritarus Konstitucijos pataisos projektui, kurios atvertų kelią rinkimuose dalyvauti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui.

"Galimas variantas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, pavyzdžiui, dėl kitų Konstitucijos pataisų, kurios jau buvo priimtos, ir kurių metu ženkliai keitėsi pataisos turinys, pradedant nuo pirminės ketvirtadalio Seimo narių pateiktos iniciatyvos iki baigiamosios stadijos priimtų tekstų, čia būtų pats tikriausias kelias, kai KT pasakytų ir į ateitį, ar toks kelias yra teisingas, kaip Seimo statute nustatyta, ar ne", - BNS sakė J.Sabatauskas.

Jis patvirtino, jog rengiamas kreipimasis į KT ir bus teikiamas Seimui, kad į KT būtų kreiptasi parlamento vardu. Tokiu atveju Konstitucinis Teismas kreipimosi imtųsi be eilės. "Tvarkiečių" frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS patvirtino, jog nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT planuojama pateikti ir priimti šį ketvirtadienį.

Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė, tuo metu minima pataisa išties pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK). Jis pažymėjo, kad pataisą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos inicijavo ir pateikė, kaip ir reikalauja Konstitucija, parlamentarų grupė, ir buvo siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Tuo metu po pateikimo pritarus ir ėmus projektą nagrinėti Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pakeitė, su siūlymu keisti jau kitą - 74-ąjį - straipsnį.

Kilus abejonėms dėl Konstitucijos keitimo procedūrų, valdantieji nusprendė projektą, kuris leistų kandidatavimą rinkimuose po apkaltos, svarstyti iš naujo, bet jau surinkus reikiamą skaičių parlamentarų parašų, tačiau vėliau pritarta J.Sabatausko siūlymui. "Nusprendėme rinktis J.Sabatausko siūlomą kelią, jis tvirtina, kad viskas buvo padaryta pagal proccedūras, ir jau ketvirtadienį bus ir pateikimas, ir priėmimas", - sakė P.Gražulis.

TTK pirmininkas J.Sabatauskas laikosi pozicijos, kad Konstitucijos pataisos projektas, kaip ir nurodo pagrindinis šalies įstatymas, svarstytas pagal Seimo statute nustatytas procedūras.

"Tada kas antra Konstitucijos pataisa tokia pat neteisėta, nes iš esmės pasikeitė turinys", - į E.Kūrio argumentą, jog projektas TTK pakeistas iš esmės, atsakė J.Sabatauskas.

Seimas spalio 22 dieną per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus, su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

"Tvarkos ir teisingumo" partija antradienį pranešė, kad R.Paksas užtarimo sulaukė iš Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderės Marine Le Pen, kuri Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės laiške klausė, kodėl Strasbūro teismo sprendimas neįgyvendintas iki šiol.

Iš laiško kopijos, kurią BNS perdavė partijos atstovai, matyti, kad kreipimasis į prezidentę išsiųstas dar rugsėjo 20 dieną.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.