"Mes esame nebaigtos istorijos rūke", – teigia Kaune viešėjusi politologė, garsi Kremliaus kritikė Lilija Ševcova. Ji su profesoriumi Leonidu Donskiu diskutavo apie XXI a. tarptautinės politinės arenos iššūkius, Rusijos fenomeną ir sakė tikinti, kad Baltijos šalims neverta bijoti tankų iš Rytų.

Karo pabaiga – iliuzija

"XXI a. yra neapibrėžtumo, permainų ir daugybės reiškinių bei vertybių revizijos laikotarpis. Žmonės dažnai sako, kad XX a. prasidėjo su Pirmuoju pasauliniu karu ir baigėsi su Berlyno sienos griūtimi. O kada prasidėjo XXI a.? Po SSRS griūties, o gal po 2014 m. įvykių Kryme, Ukrainoje?" – diskusijoje klausė filosofas L.Donskis.

Politikos analitikė L.Ševcova atsakymą į šį klausimą pradėjo remdamasi sociologo profesoriaus Zygmunto Baumano įžvalga, kad šis amžius yra likvidžios modernybės amžius. Tačiau ji greitai pridūrė, kad nėra nei filosofė, nei sociologė, todėl jos matymas yra šiek tiek kitoks. "Nesu tikra, ar esu labai rafinuota analitikė. Gali būti, kad tai, ką pasakysiu, bus klaida, tačiau aš tikiu, kad XXI a. dar net neprasidėjo. Tai, ką mes įsivaizdavome kaip naujo amžiaus pradžią – SSRS, bipolinės tarptautinės sistemos griūtį ir Šaltojo karo pabaigą – tai pasirodė netiesa ir iliuzija. Suprantu tai, kad mes praleidome 25-erius metus, ketvirtį amžiaus, gyvendami mitologijos rojuje, supami stereotipų, iliuzijų ir tik pusiau tiesos, nes tikėjome, kad Šaltasis karas baigėsi", – kalbėjo viešnia.

Kalti ir Vakarai

Šiandien daug kalbama apie trečiąjį pasaulinį karą, antrą šaltąjį karą, ir apie tarsi iš naujo persikrovusią SSRS. "Įžengdami į XXI a. mes turime atnaujinti, persvarstyti senąsias aksiomas, turime iš naujo įvertinti, ką Šaltasis karas ir SSRS griūtis reiškė iš tikrųjų. Mes esame nebaigtos istorijos rūke", – sakė analitikė.

Jos manymu, nors SSRS ir žlugo, bet personalizuota Rusijos politinė galia vis dar egzistuoja: "Tai demonstruoja neįtikimą reinkarnacijos atvejį. SSRS griūtis nebuvo sistemos žlugimas – tai buvo tik momentas, kai sistema nusiėmė anksčiau buvusią galvą, nusivalė makiažą ir reinkarnavosi."

Pasak politologės, Vakarai šiame istorijos etape yra kur kas kaltesni, nei galima įsivaizduoti, – jie leido formuotis netikroms iliuzijoms.

"Aš kalbu apie intelektualų Vakarus, apie politinius Vakarus, ir negaliu pamiršti fakto, kad dar 1991 m. jie manė, o geriausi ekspertai teigė, kad SSRS yra kieta kaip uola, tais pačiais metais, kai SSRS žlugo. Jie nesugebėjo suprasti tikros situacijos. Dabar, 2016 m., Vakarai ir vėl nepamatė, kad Rusija elgsis taip, kaip elgiasi, nors jau 2004 m. galėjo matyti viso to užuomazgas", – teigė L.Ševcova, prisimindama Oranžinę revoliuciją Ukrainoje.

Demokratija imituojama

Analitikė pastebi, kad politikai ir pasaulio galingiausi balsai Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Briuselyje, kurie, jos teigimu, ir yra akliausi, yra šokiruoti, nes nežino ką daryti dėl susidariusios padėties. Pasaulio tvarka nebeegzistuoja, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesilaiko tarptautinių sutarčių ir kitų standartų. "Tai daugiau nei Zygmunto Baumano likvidi modernybė. V.Putinas priverčia galingiausius pasaulyje Vakarus paklusti jo taisyklėms. Mane tai baugina ir aš niekaip negaliu to suprasti", – teigė L.Ševcova.

Profesorius L.Donskis sakė taip pat manantis, kad tai, kas pastaraisiais metais vyko Vakaruose, yra paprasčiausias naivumas, kuris primena įvykius prieš Antrąjį pasaulinį karą. Vakarų nesugebėjimas suprasti V.Putino veiksmų, nesugebėjimas viso konteksto vertinti adekvačiai ir yra Rusijos valdovo sėkmės prieš Vakarus priežastis. "Dabar tai, kas vyksta Rusijoje, kaip ji yra valdoma, primena totalitarizmą, imituojamą demokratiją, net Italijos fašizmą", – pastebėjo L.Donskis.

Pasak L.Ševcovos, sunerimti reikia ne tik Rusijai. "Mano draugai dirba "Freedom House" ir kitose panašiose organizacijose ir kai jie žiūri į demokratijos indeksus visame pasaulyje, mato krizę ir ES, ir JAV. Manau, kad visai pasaulinei sistemai reikia persitvarkyti, tik klausimas, kada tai įvyks", – kalbėjo politologė.

Rusija gali pasikeisti?

"Vakarai labai svarbūs transformuojantis visoms valstybėms. Žvelgiant istoriškai, nežinau tokio atvejo, kai Vakarai nevaidino svarbaus vaidmens persitvarkant valstybėms – tiek Kinijai, tiek Iranui, tiek daugybei kitų. Be Vakarų Ukrainoje transformacijos ir dabar neįvyks. Apskritai, Rusijos ekonomika yra labai glaudžiai susijusi su Londonu, su Vakarais. Ji taip susieta, kad tiesiog nesugebės išgyventi be Vakarų, – pastebėjo analitikė. – Rusija susijusi su Vakarais, Europa, pavyzdžiui, per "Gazprom", Kinijos verslą ar kitus ryšius. Todėl verslo pasaulis turi persvarstyti savo standartus, vertybes ir taisykles."

Maskvoje gyvenanti politologė tiki, kad šalis gali išlikti be V.Putino ir gali būti iš tiesų demokratiška. "Yra žmonių, kurie mano, kad Rusijos civilizacija negali pasikeisti. Galbūt aš naivi, idealistė, bet aš tikiu, kad gali. Rusija negali toliau žengti taip, kaip žengia V.Putinas. Bet šiandien dar milijonai rusų, propagandos zombiai, kurie nesitraukia nuo televizorių ekranų, balsuoja už V.Putiną", – realybę piešė L.Ševcova. Ji pridūrė, kad daugybė žmonių Rusijoje jau pradeda mąstyti kritiškai, matydami, kas vyksta aplink, ypač Ukrainos atveju.

Niekieno zonos

L.Donskis pastebėjo, kad šiandienos pasaulyje egzistuoja toks reiškinys kaip raudona linija, kurią Vakarai nori nubrėžti kuo toliau nuo savęs. Jie tarsi sako: darykite tai su Gruzija, darykite tai su Ukraina, darykite tai su Sirija, tik nedarykite to mums – Vokietijai, Prancūzijai ar Lietuvai. Taip skamba tikrasis draugiškųjų ir atsakingųjų Vakarų balsas. Taip atrandamos tarsi niekam nepriklausančios – niekieno – zonos, kuriose galima elgtis taip, kaip norima. Tai, pasak L.Donskio, ir yra XXI a. moralinis aklumas.

L.Ševcova tokiai minčiai antrino: "Vakarai pagaliau turi atrasti naujas šių raudonų linijų koncepcijas. Nors ir labai nenoriu, turiu padėkoti ponui V.Putinui, kad jis pabudino Vakarus, privertė juos apsidairyti aplink ir nustoti snausti."

Abu diskusijos dalyviai sakė neabejojantys, kad Baltijos šalių įstojimas į ES ir NATO yra sėkmės istorijos pavyzdys daugeliui valstybių, o bene labiausiai šiuo metu – Ukrainai. L.Ševcova sakė esanti įsitikinusi, kad jei Baltijos valstybės nebūtų įšokusios į šį laivą, būtu tapusios niekieno žeme už raudonos linijos.

Šiuo metu diskutuojama, ar V.Putinas nori atkurti Rusijos imperiją, o gal SSRS. L.Ševcova sakė į tokius klausimus negalinti atsakyti vienareikšmiškai, tačiau teigė, kad V.Putino atvejis yra išskirtinis, lyg pretorinio valdymo pavyzdys, kai žmonės kaip šunys tarnauja valdžiai. Politologė mano, kad pasaulinis V.Putino demonizavimas jam yra lyg komplimentas.

"Jau 2004 m., 2007 m. V.Putinas užklupo, šokiravo Vakarų pasaulio lyderius savo viešais pareiškimais, kurie akivaizdžiai buvo įspėjamieji. V.Putinas yra daugiau nei tik jo paties asmenybė, jis reprezentuoja ir visą sistemą, visus kitus asmenis greta jo. Turime žvelgti plačiau. Daug žmonių Maskvoje mano, kad, V.Putinui pasitraukus ar režimui pasikeitus, viskas pasikeis – tai netiesa", – teigė ji.

Galingasis trejetas

L.Ševcova sakė, kad Baltijos šalims reikia bijoti ne tankų, bet galimų kibernetinių atakų, propagandos karų, intelektualų nutekinimo. "Labai daug vakariečių viską piešia tik juodai arba baltai. Tiek daug tų pačių vakariečių ima pinigus iš Rusijos, tiek daug ES deputatų gauna vokus iš Rusijos, tiek daug politikų dirba "Gazprom" ir kitų Rusijos komercijos milžinų patarėjais. Manau, V.Putino demonizavimu patraukiamas dėmesys nuo kitų problemų – tų, kurios yra pačių Vakarų valstybių viduje", – įtarimus atskleidė politologė.

L.Ševcova pastebėjo, kad Rusijos galva yra unikali tarptautinės arenos asmenybė ir dėl savo kūno kalbos politiniuose susitikimuose Vakaruose. "Tai neįtikima, aš sau net žnybteliu, nes kartais negaliu patikėti tuo, ką matau. Jis sugeba priversti Vakarų politikus pasijausti nepatogiai ir jaučiasi daug stipresnis būtent Vakaruose. Tam nerandu paaiškinimo. Greičiausiai KGB išmoko tokių dalykų", – pastebėjimais dalijosi analitikė.

L.Donskis pritardamas pastebėjo, kad V.Putinas nepatogiai jaučiasi tik su keliais asmenimis, su trimis moterimis: "Tai yra Angela Merkel, Hilary Clinton ir Dalia Grybauskaitė."