„Patvirtinta Baltoji knyga, kuri buvo vienas iš mano pirmųjų uždavinių. (...) Patvirtintas ir vienas reglamentas ir viena komunikacija, susieti su „ReArm Europe“ programa“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius.

„Diena istoriškai reikšminga, nes jei palygins istorikai, tai Europa pirmą kartą daro tokius didelius sprendimus gynybos srityje. Iki šiol gynyba nebuvo ES tema, tai buvo NATO“, – kalbėjo komisaras.

Klausimas, kiek pasinaudos galimybėmis, – atviras

Kovo pradžioje vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu vadovai davė politinį pritarimą stiprinti bloko gynybą, o vadinamojoje Baltojoje knygoje numatytos ir praktinės priemonės, sako eurokomisaras.

„Dabar paruoštas Komisijos reglamentas dėl vadinamos SAFE programos – 150 mlrd. eurų lengvatinių paskolų, taip pat patvirtinta komunikacija dėl (...) galimybės šalims narėms pusantro procento BVP, išleisto gynybai, neskaityti į deficitą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Anot jo, SAFE reglamente numatytas šešių mėnesių terminas, per kurį šalys narės turės pateikti savo prašymus paskoloms gauti.

EK narys nesiėmė svarstyti, kiek iš šios programos galėtų pasiskolinti Lietuva.

„Dabar prasidėjus įgyvendinimo procesui galėsim aiškiau pasakyki, į kiek kokia šalis gali pretenduoti. (...) Vieną skaičių galiu paminėti, kad viena ar kelios šalys nepasiimtų visko, tai apribota, kad trys šalys negali gauti daugiau nei 60 mlrd. eurų, tai nežinau, į kiek Lietuva galėtų pretenduoti“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jo teigimu, SAFE programa atveria ir naujas galimybes Bendrijos narėms paremti Ukrainą.

„Tam šalys gali pirkti ginkluotę iš Ukrainos ir perduoti ją Ukrainai, išnaudodamos šitas galimybes, mes žiūrime, kad būtų galima rasti ir papildomų faktorių, kad šalys narės dar drąsiau išnaudotų tas galimybes padėti Ukrainai“, – sakė A. Kubilius.

Pasak jo, iš viso Europos gynybos plane numatyta per ketverius metus sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai.

„Tai yra galimybės šalims narėms. Klausimas, kiek jos naudosis, lieka atviras. Jeigu naudosis, idealistiniu variantu nuo kitų metų skirs po 3,5 proc. (nuo BVP gynybai – BNS), tai tų pinigų, kur galima pasiimti, bus dar daugiau“, – sakė EK narys.

„Jeigu truks politinės valios, turėsime ieškoti naujų sprendimų, kaip paskatinti šalis nares pasinaudoti šiomis galimybėmis, nes gynyba bendras europinis reikalas“, – teigė jis.

A. Kubiliaus teigimu, Europos gynybos pramonė laukė šių Bendrijos sprendimų, tačiau yra ginkluotės, kurios ES veikiančios įmonės kol kas negamina.

„Pavyzdžiui, tolimo nuotolio šaudymo įranga, „Himars“ ir panašūs, Europa to nesigamina ir turėsime išmokti juos gamintis“, – kalbėjo eurokomisaras.

„Jei prasideda karas, turime turėti gynybos pramonę išvystytą į pakankamą lygmenį, kad pramonė, būdama netoli karo zonos, turi ir remontuoti, ir prižiūrėti techniką, ir gaminti ją naują“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad skiriamomis lėšomis galės panaudoti ir trečiųjų šalių gamintojai, jeigu turi padalinius ES.

„Tai ir britams, jei jų įmonės veikia ES teritorijoje, ir amerikiečiams galimybės parduoti savo prekes išlieka, bet yra tam tikros sąlygos“, – teigė EK narys.

Tikslas – būti pasiruošus iki 2030-ųjų

Bendrijos gynybos gairės pavadintos „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Anot A. Kubiliaus, šie metai pasirinkti neatsitiktinai.

„Baltoji knyga yra žemėlapis į pasiruošimo 2030 metams tikslą. Kodėl 2030-ieji? Tai čia paslapčių nėra, reikšmingos ES žvalgybos – Vokietijos, Danijos, kitų šalių – viešai skelbia, kad pagal jų turimus duomenis, Rusija gali būti pasirengusi testuoti NATO ir ES šalis arba, kaip sakė vokiečių žvalgybos vadas, testuoti NATO 5 straipsnio veikimą iki 2030 metų“, – sakė eurokomisaras.

Turime suspaustą laiką, didelius iššūkius, Europos šalių gynybiniai gebėjimai nėra pakankami.

„Turime suspaustą laiką, didelius iššūkius, Europos šalių gynybiniai gebėjimai nėra pakankami“, – pridūrė jis.

Po Baltosios knygos parengimo, anot A. Kubiliaus, dabar EVT bus teikiami sprendimai dėl gynybos plano įgyvendinimo.

„Iki birželio EVT matome poreikį pateikti visą eilę reikalingų sprendimų, (...) susijusių su strateginiais įgalintojais, čia atsipūsti, nuobodžiauti nebus kada“, – teigė eurokomisaras.

Taip pat bus siekiama sustiprinti šiaurinę ir rytinę Bendrijos sieną.

„Turima omenyje fizinio barjero statymą, visokių prieštankinių gynybinių barjerų įkūrimą ir plius visa elektroninė žvalgyba pasienyje, tai visi tie projektai iki to laiko turi būti parengti taip, kad juos vadovai galėtų patvirtinti“, – kalbėjo A. Kubilius.