Sukritikavo konservatorių užsienio politiką
V. Laučiaus teigimu, net keičiantis valdžiai ir politinei krypčiai atrodo, jog kai kuriose srityse iš inercijos tęsiama tai, kas buvo daroma iki šiol. Jo teigimu, taip yra todėl, kad arba tingima dirbti, arba dalis žmonių, dirbančių už saugumą ir užsienio politiką atsakingose ministerijose, lieka tie patys ir dėl asmeninių ryšių arba asmeninių politinių simpatijų nenori nieko keisti, net jei valdžia pokyčių ir norėtų. Taip jis kritikuoja buvusią konservatorių Vyriausybę.
„Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo kitos tokios Seimo kadencijos, kuri mūsų užsienio ir saugumo politiką būtų iki tokio absurdo lygio pavertusi neapgalvotu, naiviu ir tiesiog kvailu eksperimentu. <...> Ir svarbiausia – mes toliau kariaujame visais tais nereikalingais frontais, kuriuos atidarėme, vadovaujami vėjavaikiško, įsimylėjusio save ir savo paaugliškas fantazijas tenkinusio užsienio politikos diskotekos didžėjaus 2020–2024 metais“, – „15min“ publikuotame straipsnyje rašė V. Laučius.
Siekis – tapti subjektu
Ši kritika kaip reikiant supykdė konservatorius. Jie tvirtino, kad tokie vertinimai mažai kuo skiriasi nuo prorusiškų naratyvų, o vertybinė Gabrieliaus Landsbergio politika, priešingai, padėjo Lietuvai išlikti matomai tarptautinėje arenoje ir imtis „demokratijos šauklės“ vaidmens. Konservatorius Matas Maldeikis sakė, kad Lietuva neišlikdavo pasaulio žemėlapyje, nes visą laiką ji būdavo stipresnių galių objektas. Norėdama išeiti iš šios paradigmos, sakė jis, Lietuva privalo tapti subjektu.
„Praeitoje kadencijoje buvo pirmas bandymas užfiksuoti, kaip tapti subjektu užsienio politikoje. Iki praeitos kadencijos Lietuva neturėjo užsienio politikos, ji turėjo užsienio vadybą. Įstoti į ES ar NATO nėra užsienio politika, nes šios organizacijos nėra savitikslis tikslas, tai yra instrumentai kažkam kitam“, – sakė M. Maldeikis apie konservatorių Vyriausybę. Jo teigimu, tam, kad išliktų, Lietuva privalo būti aktyvi klausimuose, kurie mums gali pasirodyti nesantys savaime suprantami ir natūralūs, kartais net atrodyti mažiau naudingi. Bet jų įvaldymas suteikia galimybę užmegzti prasmingą dialogą su valstybėmis, kurių interesų laukas yra kitoks nei Lietuvos.
Pasak M. Maldeikio, kalbėdami apie politiką, visad kalbame apie vertybes, nes politikoje apibrėžiame viziją ir tikslus.
Vertybinei politikai – per silpni?
V. Laučius sutiko, kad vertybės politikoje svarbu, tačiau, pasak jo, apie jas galime kalbėti tik vidaus politikos srityje, nes čia patys diktuojame, kas yra moralu. Kalbėti apie moralę užsienio politikoje, sako jis, Lietuva paprasčiausiai neturi galios. Jis dar sykį grįžo prie uždarytų ambasadų klausimo.
„Ambasados – tai vietos, kurios yra mūsų akys ir ausys. Ypač tokiose valstybėse, kurios kelia mums grėsmę, kurių vidaus procesai mums turi būti svarbūs ir įdomūs, ten turėtume elgtis apdairiai ir atsakingai. Kodėl tokios valstybės kaip Lenkija ir Čekija ambasadas išlaiko, o mes nusprendžiame daryti moralinius vertybinius demaršus?“ – klausė V. Laučius.
„Noriu pabrėžti, kad tai moralizuojanti užsienio politika. Valstybei, kuri yra saugumo klientė, o ne teikėja, moralizuoti nėra labai geras dalykas. Jei mes būtume galingi kaip Amerika arba Kinija ir sakytume, kad norime, jog užsienio politika vadovautųsi moralės principais, tai skambėtų stipriai. Kai tą sakome mes, kurie visą prašome, kad mus kažkas apgintų, tai skamba kaip dar viena maldavimo forma“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad taip moralizuodami keliame sau pavojų.
Lyderystė – iliuzija?
M. Maldeikis teigė, kad alternatyva vertybinei politikai – politika, kuri paremta vien pinigais. Jis sakė, kad uždaryti ambasadą Kinijoje buvo ne Lietuvos, o Kinijos sprendimas, taip Kinija esą reagavo į tai, kad Lietuva jai nesuteikė tinkamos infrastruktūros statyti fabrikų Baltarusijoje.
„Kitas dalykas – mes turime beveik kiekviename didesniame mieste Tibeto skverus. Mums dabar juos uždaryti, nes kitaip Kinija supyks?“ – klausė M. Maldeikis. Jis pridūrė, kad Taivano palaikymas, kuris neva ir sugadino santykius su Kinija, yra tik priedanga. Be to, sakė jis, tokie drąsūs žingsniai ir yra būdas parodyti subjektiškumą ir lyderystę pasaulio politikos arenoje.
Tačiau V. Laučius stebėjosi, kad Lietuva daug labiau gina Taivaną nei pats Taivanas. „Taivano ekonominiai santykiai su Kinija puikūs, o mes praradome visus santykius ir nuskriaudėme savo ekonomiką“, – sakė jis.
Jis teigė, kad Lietuvos valdžia, atidarydama šalyje Taivano atstovybę, ciniškai melavo žmonėms. „Politikai melavo, pamindami visas vertybes. Buvo kartojama, kad mes pirmi, kurie atidarė tą atstovybę, ir netrukus atidarys ir kitos šalys. Tačiau negali būti pirmas, kai nėra antro, trečio. Tuomet tu esi vienintelis. Elgiamės taip, lyg geriausiai viską išmanytume apie vertybes, lyg visur pirmautume. Bet kažkodėl niekas neseka mūsų pavyzdžiu“, – teigė V. Laučius.
Taip pat V. Laučius sakė, kad Lietuva pataikavo abejotinos reputacijos Baltarusijos opozicijai. Pasak jo, tikėtis, kad Baltarusijoje kažkas pasikeis, yra naivu. „Maža to, ko Lietuvai reiktų mažiausiai, tai kaimyninėje valstybėje keisti režimus. O mes pasidavėme režimų kaitos mąstysenai ir nusprendėme, kad geopolitikoje esame ne menkesnis veikėjas nei JAV ir galime sau leisti pakeisti Baltarusijos režimą“, – kalbėjo jis.
V. Laučiaus teigimu, su sankcijomis Baltarusijai nieko nepasiekėm, tik praradom nemažai pinigų, kuriuos būtume galėję skirti gynybai, ir sustiprinome Rusiją.
Tačiau M. Maldeikis įsitikinęs, kad, kalbant apie sankcijas Baltarusijai, kitos išeities tiesiog nebuvo, ir neprireiks nė dešimties metų, kad pamatytume, ar vertybinė politika tikrai jau tokia bloga.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)