- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujas partijų susitarimas dėl gynybos juda į pabaigą, liko rasti kompromisą dėl visuotinio šaukimo ir 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos sistemai, sako dokumentą rengiančiai darbo grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Iš 33 punktų 31 jau išsianalizavom, kitą penktadienį darom tarpinį finišą, ieškom formuluočių dėl paskutinių dviejų klausimų. Dėl visuotinio šaukimo nuomonės išsiskyrė, dėl BVP yra valia visiems judėti link 3 proc., bet dar turim svarstymų, kokiu būdu tai darysim, kokiu greičiu ir kokiomis sąlygomis“, – po darbo grupės susitikimo ketvirtadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo komiteto vadovo, ideologiškai partijų pozicijos išsiskiria dėl visuotinės karo tarnybos ir linkstama link kompromiso didinti ribinį šauktinių skaičių.
„Mes, Tėvynės sąjunga, esam už Izraelio, Suomijos modelį, tai yra modeliai, geriausiai užtikrinantys visuotinės gynybos principą, bet yra ideologinių skirtumų ir ieškom visų partijų sutarimo. Bet, noriu pabrėžti, kad visi pritaria šauktinių skaičiaus didinimui, ir, matyt, judėsime link to“, – pažymėjo konservatorius.
Iš 33 punktų 31 jau išsianalizavom, kitą penktadienį darom tarpinį finišą, ieškom formuluočių dėl paskutinių dviejų klausimų.
Anot jo, kaip kompromisinė formuluotė susitarime galėtų būti įrašoma, kad atsižvelgiant į Lietuvos gynybinį poreikį būtų didinamas ribinis šauktinių skaičius.
Pasak L. Kasčiūno, taip per kelerius metus, didinant šauktinių ribinius skaičius, visuotinis šaukimas būtų de facto pasiektas.
„Dabar Krašto apsaugos ministerijos studijos rodo, kad privalomas šaukimas po mokyklos reikštų, kad galima pašaukt 6100 jaunuolių, dabar ribinis skaičius, kurį svarstom komitete (įstatyme dėl kariuomenės struktūros), yra 4400“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Pasak NSGK pirmininko, partijos iš esmės sutaria dėl išlaidų gynybai didinimo iki 3 proc. BVP per susitarimo galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2028 metų, tačiau yra svarstoma, kokiu greičiu, ar tam pasiekti reikia įrašyti mokestinius pakeitimus.
Tuo tarpu ketvirtadienį sutarta dėl siekio didinti aktyvų kariuomenės rezervą nuo dabartinių 24 tūkst. iki 50 tūkst., formuoti vidaus reikalų sistemos pareigūnų rezervą.
Susitarime taip pat būtų pabrėžtas Vokietijos vaidmuo regiono gynyboje.
„Sieksime didesnio Vokietijos įsitraukimo į Lietuvos ir Baltijos šalių saugumo užtikrinimą, būtų pabrėžtas Vokietijos, kaip vadovaujančios NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, atskiras dėmuo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą.
Lietuvos politikai parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...