- Jurgita Čeponytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbos apie Europos kariuomenės kūrimą ar tai, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų dubliuoti NATO funkcijas yra gerokai perdėtos, LRT RADIJUI sako Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala.
Anot jo, kovinės ES grupės teoriškai egzistuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl tikėtina, kad ES bandys išnaudoti šią sritį.
Europos Parlamentas (EP) antradienį balsuos dėl ES gynybos stiprinimo ir pasiūlymo kurti Europos gynybos sąjungą. Kartu raginama stiprinti Europos šalių karinį bendradarbiavimą ir įsteigti daugiašales pajėgas.
– Kiek šiandienos kontekste reikalinga nauja institucija – Europos gynybos sąjunga? Ar ji nedubliuos NATO funkcijų?
– Tai siekis glaudžiau bendradarbiauti. Akivaizdu, kad papildomą impulsą davė du procesai – Didžiosios Britanijos referendumas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Akivaizdu, kad vis dėlto Europai teks didesnė atsakomybė už savo pačios gynybą pirmiausia būtent dėl to, kad Europos šalys pernelyg mažai į tai investavo daugelį metų.
Ambicijų lygis tam tikra prasme turbūt ribotas. Neturėtume kalbėti apie bendrą Europos kariuomenę. Šiuo atveju kalbama apie labai nedidelį bendradarbiavimo lygmenį, kuris gali tik padėti NATO. Vis dėlto funkcijų dubliavimas nepriimtinas didžiajai daliai valstybių. Juo labiau kad didžioji dalis NATO narių yra ir ES narės, todėl dubliavimas nebūtų naudingas ir finansiškai.
– Rezoliucijoje raginama užtikrinti ir papildomą finansavimą. Europos Parlamento (EP) nariai ragina skirti bent du procentus ES šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai ir įsteigti ES karinių operacijų vadavietę bei daugiašales pajėgas. Ar papildomas finansavimas visoms šalims bus įveikiama sąlyga?
– Sunku pasakyti. Kol kas matėme, kad Europa vis dėlto kliovės JAV duodamomis saugumo garantijomis. Vis dėlto didžioji dalis valstybių (taip pat ir Lietuva) nesugebėjo pasiekti 2 proc. ribos, dėl kurios buvo sutarta jau prieš kurį laiką.
Akivaizdu, kad dabartiniai procesai, pirmiausia, minėtas amerikiečių noras vis dėlto šiek tiek persvarstyti savo vaidmenį Europoje, verčia šią situaciją Europos valstybėse matyti kitaip. Manau, kad yra didelė tikimybė, jog pradės didėti finansavimas, ypač suvokiant politinių grėsmių spektrą.
Akivaizdu, kad vien to nepakaks ir ES norės išnaudoti tai, ką jau iš esmės turėjo ne tik būtent susijusio su gynybos finansavimu, bet ir su kovinėmis grupėmis, kurios teoriškai funkcionuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Tos grupės turi būti sudarytos iš kelių ES valstybių ir gebėti reaguoti į tam tikrus iššūkius. Jos teoriškai veikia jau daugiau nei dešimtmetį, o praktiškai – ne. Šiuo atveju ES siekia paskatinti tuos procesus, kurie buvo pradėti gerokai anksčiau, paversti juos praktine realybe, nes šiandien tenka susidurti su daugeliu iššūkių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui1
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta6
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės13
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...