L. Kojala: kalbos apie Europos kariuomenę perdėtos

Anot jo, kovinės ES grupės teoriškai egzistuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl tikėtina, kad ES bandys išnaudoti šią sritį.

Europos Parlamentas (EP) antradienį balsuos dėl ES gynybos stiprinimo ir pasiūlymo kurti Europos gynybos sąjungą. Kartu raginama stiprinti Europos šalių karinį bendradarbiavimą ir įsteigti daugiašales pajėgas.

– Kiek šiandienos kontekste reikalinga nauja institucija – Europos gynybos sąjunga? Ar ji nedubliuos NATO funkcijų?

– Tai siekis glaudžiau bendradarbiauti. Akivaizdu, kad papildomą impulsą davė du procesai – Didžiosios Britanijos referendumas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Akivaizdu, kad vis dėlto Europai teks didesnė atsakomybė už savo pačios gynybą pirmiausia būtent dėl to, kad Europos šalys pernelyg mažai į tai investavo daugelį metų.

Ambicijų lygis tam tikra prasme turbūt ribotas. Neturėtume kalbėti apie bendrą Europos kariuomenę. Šiuo atveju kalbama apie labai nedidelį bendradarbiavimo lygmenį, kuris gali tik padėti NATO. Vis dėlto funkcijų dubliavimas nepriimtinas didžiajai daliai valstybių. Juo labiau kad didžioji dalis NATO narių yra ir ES narės, todėl dubliavimas nebūtų naudingas ir finansiškai.

– Rezoliucijoje raginama užtikrinti ir papildomą finansavimą. Europos Parlamento (EP) nariai ragina skirti bent du procentus ES šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai ir įsteigti ES karinių operacijų vadavietę bei daugiašales pajėgas. Ar papildomas finansavimas visoms šalims bus įveikiama sąlyga?

– Sunku pasakyti. Kol kas matėme, kad Europa vis dėlto kliovės JAV duodamomis saugumo garantijomis. Vis dėlto didžioji dalis valstybių (taip pat ir Lietuva) nesugebėjo pasiekti 2 proc. ribos, dėl kurios buvo sutarta jau prieš kurį laiką.

Akivaizdu, kad dabartiniai procesai, pirmiausia, minėtas amerikiečių noras vis dėlto šiek tiek persvarstyti savo vaidmenį Europoje, verčia šią situaciją Europos valstybėse matyti kitaip. Manau, kad yra didelė tikimybė, jog pradės didėti finansavimas, ypač suvokiant politinių grėsmių spektrą.

Akivaizdu, kad vien to nepakaks ir ES norės išnaudoti tai, ką jau iš esmės turėjo ne tik būtent susijusio su gynybos finansavimu, bet ir su kovinėmis grupėmis, kurios teoriškai funkcionuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Tos grupės turi būti sudarytos iš kelių ES valstybių ir gebėti reaguoti į tam tikrus iššūkius. Jos teoriškai veikia jau daugiau nei dešimtmetį, o praktiškai – ne. Šiuo atveju ES siekia paskatinti tuos procesus, kurie buvo pradėti gerokai anksčiau, paversti juos praktine realybe, nes šiandien tenka susidurti su daugeliu iššūkių.