Lietuvos valdžios atstovai, viešintys Vašingtone, susitinka su pareigūnais, kurie yra minimi tarp kandidatų eiti svarbias pareigas D. Trumpo administracijoje. Ar nepasikeis amerikiečių pažadai kalbėjo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

– Tai yra labai svarbi ir pozityvi žinia Lietuvos saugumui, todėl, kad iš esmės nuo mūsų šalies įstojimo į NATO pradžios siekta, kad būtų dislokuota bent jau nedidelė dalis JAV karių. Amerikiečiai visada tą idėją vertindavo atsargiai, nes nematė būtinybės, nematė poreikio tą daryti.

Pasikeitus geopolitinei situacijai požiūris pakito, džiaugiamės, kad jau ne vienerius metus Lietuvoje yra dislokuotas batalionas, kuris yra pakankamai gausus, turi karinę techniką, jei batalionas liktų neribotą laiko tarpą, tai būtų didelis priedas, nes čia pat būtų NATO priešakinis batalionas. Tikėsimės, kad greitu metu tai virs pilnaverte Vokietijos brigada.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai jau yra Vokietijos brigada, kiek svarbu, kad būtų dar ir amerikiečiai?

– JAV neabejotinai yra galingiausia NATO šalis, vertinant karines pajėgas, ginkluotę, pasirengimą. Turime NATO sąjungininkus iš įvairių Europos šalių, ypatingai Vokietijos, kuri netrukus dislokuos brigadą, tai – itin pozityvu.

Bet jei greta šių pajėgų yra dar ir amerikiečiai, saugumo garantai ir įsipareigojimai tampa dar stipresni. Neturėtų kilti abejonių, kad NATO aljansas yra tik politinis įsipareigojimas, tai nėra gynybos aljansas, veikiantis tik ant popieriaus. Tai aljansas, kuris praktiniais žingsniais įrodo, siunčia signalą tiek mums, tiek mūsų šalies gyventojams, kad esame saugūs ir potencialiems priešininkams, kad jie net neturėtų svarstyti apie jokius scenarijus veržtis į Baltijos šalis, kelti grėsmę, nes iš karto sulauktų tiesioginio atsako ne tik mūsų pačių, mūsų sąjungininkų, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

– JAV šiandien viešintis Krašto apsaugos ministras sakė, kad tokie neoficialūs pažadai buvo išgirsti net ir iš D. Trumpo aplinkos. Ar galima tai laikyti tvirtu pažadu?

– Kol nėra pasirašyti susitarimai, tol traktuojame tai kaip žodinius įsipareigojimus, kurie atlieka tai, ką matome pastaraisiais metais. Prie D. Trumpo administracijos Lietuvoje atsirado batalionas, padidinęs pajėgas, sudarė kuopos lygį, reaguojant į Krymo aneksiją, Rusijos pradėtą karą Donbase dar 2014 metais. Tai, jog JAV yra supratimas, jog ši misija turėtų tęstis neribotą laiko tarpą, jau yra pozityvi žinia. Ją žinoma turės įprasminti ir formalus susitarimas. Manau, kad Lietuva per šiuos metus yra įrodžiusi, jog geba priimti sąjungininkų pajėgas, sudaro jiems palankias sąlygas čia būti, treniruotis ir ruoštis įvairiems scenarijams, o ne tuščiai leisti laiko tarpą. Lietuva yra šalis, kuri sudaro visapusiškai palankias sąlygas ir, manau, tai yra svarbus veiksnys siekiant įtikinti juos pasilikti ilgesnį laiko tarpą.

– Pats D. Trumpas yra nenuspėjamas, esame girdėję, kad jis į NATO žiūri pragmatiškai.

– JAV prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, jis gali priimti visus sprendimus, susijusius su JAV pajėgų dislokavimu. Įprastai tai nėra prezidentinio lygmens svarbumo klausimas, kalbant apie pajėgas Lietuvoje, įvertinant, kad tai sąlyginai nedidelis skaičius karių. Pajėgų dislokavimas 2019 metais nėra siejama su prezidento asmenybe, bet su visu administracijos aparatu, kuris vykdo tam tikrą politinę kryptį, prieštaraujančią prezidento teiginiams ir nuomonei, tai yra realizuojama įvairiais taktiniais sprendimais. Turėtume manyti, kad JAV, net ir prie D. Trumpo įsipareigojimus tęstų, nes būtent jo administracija tuos įsipareigojimus ir prisiėmė. Nenuspėjamumas negali būti nurašytas, jeigu D. Trumpas iš esmės permąstytų JAV laikyseną NATO atžvilgiu, ignoruotų, kiek gynybai skiria atskiros NATO valstybės ir vertintų aljansą, kaip neatitinkantį JAV interesų, tai keltų nerimą.