– Pone ministre, kaip jums iš to viršūnių susitikimo pasirodė prezidentas?
– Jis tikrai yra ypatinga asmenybė, įdomi, ne tokia, kaip čia visi įpratę. Ir ne tik mes, bet ir jie, noriu pasakyti.
– Prezidentė pripažino, kad Donaldas Trumpas yra spontaniškas, nenuspėjamas žmogus, todėl ir jo ta lyderystė yra tokia – ne visai nuspėjama. Bet, kita vertus, ar tokios valstybės vadovui tai yra geri bruožai, nes kas jau kas, bet diplomatai tai nenuspėjamų ir neprognozuojamų žmonių nėra fanai?
– Daug klausimų tarp kita ko buvo ir Amerikoje ir spaudos, ir kitų klausė, kaip jūs manote, ar čia gerai, ar blogai? Nuspėjamumas tęstinume politikos yra gerai, kad nebūtų siurprizų. Mums tai yra gerai, nes yra dabar tas tęstinumas. O nenuspėjamumas, bendraujant su nenuspėjamais lyderiais, tokiais kaip yra Rusijos lyderis, kartais gali būti ir efektyvu. Ir dar pasakysiu, tikrai tą girdėjau pats iš jo paties, kad jam tas epitetas „nenuspėjamas“ pačiam patinka.
– Pone ministre, bet jūs pasakykite vis dėlto, kaip reikia reaguoti ir, tarkime, ar jums būtų jauku, jeigu mūsų šalies prezidentė reikalautų iš kitos šalies prezidento komplimentų?
– Matote, čia jo charakterio bruožai, čia tiesiog stilius toks jo. Jis mėgsta tą stiprią lyderystę ir tuo naudojasi. Vėlgi, nenuneikime, buvo jo indėlis, nes jis labai ryškiai kalbėjo apie gynybos išlaidas, sutikime. Galima kitais žodžiais tą apibūdinti, bet tas jo indėlis tikrai akivaizdus į tas padidėjusias gynybos išlaidas. Jis nori tą fiksuoti kaip savo nuopelną. Turi tam pagrindo. Pokalbis buvo labai, sakyčiau, toks laisvas, toks, kaip pasakyti... be įtampos, apie daug ką buvo kalbama.
– Sakote, pokalbis buvo toks laisvas. Gal net pernelyg laisvas, nes štai į mano kolegos klausimą apie JAV karių nuolatinį buvimą mūsų teritorijoje, tokį atsakymą perskaičiau, pacituosiu: „Ačiū. Aš labai gerbiu Baltijos šalis. Labai gerbiu savo draugus. Pažįstu juos nuo pat savo prezidentavimo pradžios. Tai puikūs drąsūs žmonės, jie puikiai dirba savo šalims. Aš labai gerbiu jus ir jūsų valstybes.“
– Jeigu ten į kai kuriuos klausimus nebuvo atsakyta konkrečiai, tai galbūt nebuvo atsakyta, bet labai konkrečiai atsakoma realiais veiksmais. Kas yra žymiai svarbiau.
– Ar jūs ką nors konkrečiai per visą šitą susitikimą, per spaudos konferenciją išgirdote iš paties prezidento – ne deklaracijoje parašyta ir ne iš patarėjų – dėl JAV indėlio į mūsų saugumą? Iš jo paties konkrečiai.
– Jis sakė, vėlgi konkrečiai čia ar ne, kad mūsų interesų neišdavė ir niekada neišduos.
Jis sakė, vėlgi konkrečiai čia ar ne, kad mūsų interesų neišdavė ir niekada neišduos.
– Čia tokia frazė, kuri skambėjo ne vieno JAV prezidento lūpose.
– Matote, bet tai yra tęstinumas, kaip ten bebūtų. Vėlgi, jis skaitė deklaraciją spaudos konferencijos pradžioje, pamenate, ir jis paminėjo Sumnerio Welleso deklaraciją dėl nepripažinimo mūsų okupacijos, kas yra tęstinumas mums labai svarbus. Čia jau tikrai prognozuojamumas. Ir paminėjo 1998 metų Baltijos šalių ir JAV chartiją, kuri buvo prezidento Billo Clintono laikais. Kodėl to niekas nepastebi? Tai irgi parodo daug ką.
Bet aš žinote, ką raginčiau, ką aš sakau kai kuriems tokiems akyliems ir budriems kritikams, tikrai nėra pagrindo šiuo metu abejoti tais praktiniais veiksmais, finansiniu indėliu, operacijų indėliu, supratimu mūsų saugumo poreikių. Žiūrėkime patys, ar viską darome taip, kaip reikia ir kokybiškai. Tai bus mūsų, manau, svarbiausias užsiėmimas, kuris tikrai gali duoti naudos.
– Aš dar noriu paklausti apie prezidentą Vladimirą Putiną. D. Trumpas užsiminė, kad tie santykiai jam tikrai rūpi, ir kad jis nori, kad tie santykiai būtų geri, ir, jeigu jam pavyks, galbūt pavyks, jis tikrai garsiai apie tai paskelbs. Kita vertus, jis sveikina V. Putiną po rinkimų, nors visi supranta, kad tie rinkimai nebuvo patys skaidriausi, patys švariausi. Visa tai vyksta Skripalių apnuodijimo fone, kai pasaulis išsiuntinėja Rusijos diplomatus, ir tą patį daro Amerika. Kai jis tą kalba prie trijų Baltijos valstybių prezidentų, kai mūsų visai kita reakcija yra į V. Putiną ir jo Rusiją, kaip jūs vertintumėte tai?
– Taip, kaip pokalbį. Jis nori gerų santykių, bet cituokime iki galo, gal bus tie geri santykiai, gal ir nebus, sakė jis. Gal bus tas susitikimas su V. Putinu, gal nebus. Taip ir yra, o šiaip aplinkoje nuomonės labai konkrečios, ir visi tie pareigūnai, su kuriais susitikome... Išeinantis nacionalinio saugumo patarėjas, jo buvo paskutinė vieša kalba, labai stipri kalba...
– ... Gerokai skyrėsi nuo to, ką prezidentas kalbėjo.
– Sakykime tai, kas kalbama jo aplinkoje, kas kalbama politikos planuotojų, tų kurie analizuoja, kas pateikia informaciją sprendimų priėmimui. Tai sistema veikia iš tikrųjų. Kai priimami sprendimai, vadovaujamasi ta informacija, kuri yra toje aplinkoje, o ji tikrai yra paremta realiais faktais, o ne kažkokiomis ten iliuzijomis. Ir tą buvo galima labai lengvai pajusti.
EPA-ELTOS nuotr.
– Ar tai iš tiesų darytina išvada, kad ta aplinka labai stipriai formuoja jo požiūrį, elgseną, parašus po dokumentais ir t.t.?
– Aš pasakyčiau dar kitokį momentą: JAV, mums, beje, tą sakė visi draugai ir dabartinės administracijos, ir buvusios, labai veikia stiprus valdžių balansas. Nepaisant to, kad labai stipri institucija prezidento, bet yra ir Kongresas, Atstovų Rūmai, Senatas, yra pagaliau teisės viršenybės principai labai svarbūs. Ir tai jaučiasi, jie veikia, juk vyksta tyrimas dėl ryšių su Rusija, ir teisininkas R. Muelleris, kuris turi nepaprastai didelį autoritetą abejose partijose, dirba be jokių kliūčių, ir tikrai niekas jo nestabdo. Ir visa tai vyksta šalyje, kai prezidentui, matyt, nėra jauku, kai tie ryšiai tiriami. Tai todėl vėlgi raginčiau taip atidžiai nenagrinėti ir nerakinėti po kiekvieną sakinį, bet matyti tą rezultatą ir tą sprendimą, kuris įgyvendinamas realybėje. Tai yra labai svarbu, o visa kita, tai yra irgi, žinoma, svarbu, bet, manau, mažiau svarbu.
– Viso šito susitikimo fone, mūsų premjeras pareiškė, kad nėra šimtaprocentinių garantijų, kad tas S. Skripalis yra apnuodytas rusų Britanijoje. Dar kažkada anksčiau jis yra sakęs, dėl ko irgi kilo audringos diskusijos, apie tarpvyriausybinių santykių su Rusija atnaujinimą. Ką jūs manote, čia laiku, vietoje tos diskusijos?
– Čia gal ne iki galo pasakyta mintis, aš neabejoju ir žinau, kad premjero nuomonė irgi yra tokia pati, jis tikrai neabejoja mūsų sąjungininkų britų tyrimu, jų išvadomis, jų prielaidomis. Mes tikrai esame labai tvirti Jungtinės Karalystės sąjungininkai ir mes tą įrodėme praktiniais veiksmais, sprendimais ir tą padarysime ir ateity. Čia nėra dėl to jokių klausimų. Požiūris yra toks, koks yra, ir mes jį deklaruojame ir viešai, ir išorėje.
– Čia jūs jį deklaruojate. Gal jūs, kaip kažkada premjeras sakė, ne tos Vyriausybės narys esate?
– Tos, taigi aš patikrinu vis grįždamas sąrašus... ir viskas čia gerai.
– Dar neišbrauktas. Ačiū, ministre, jums.
Naujausi komentarai