„Čia yra Kirkilo partijos idėja, jis yra partijos pirmininkas. Noriu pabrėžti, kad aš nesu tos partijos narys. Šiuo metu tikrai nesvarstau, turiu kitų planų ir tokių variantų nenagrinėju“, - antradienį ,,Žinių radijui“ teigė užsienio reikalų ministras.

Ministras neatmeta, kad jo pozicija dėl kandidatavimo į prezidentus gali keistis.

„Aš niekada daug ko neatmetu iš principo, kadangi gyvenimas visaip pakrypsta. Bet aš tikrai neturiu tokių planų“, - sakė L. Linkevičius.

Tuo tarpu komentuodamas bendrą ,,valstiečių“ ir socialdemokatų darbiečių partijų kandidatą į prezidentus, L. Linkevičius teigia, kad toks kandidatas turėtų didelių galimybių laimėti rinkimus.

„Konkrečiai dėl manęs dabar nesiūlyčiau kalbėti, nagrinėti. Bet jei iš principo kalbėtume apie kažkokį kandidatą, kuris yra vieningas nuo kelių partijų, be abejo, jis turėtų žymiai daugiau galimybių“, - teigė L. Linkevičius.

Anksčiau Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad užsienio reikalų ministras L. Linkevičius galėtų tapti bendru socialdemokratų darbiečių ir „valstiečių“ kandidatu į prezidentus.

Įžvelgia Rusijos atakų prieš Lietuvą sistemą

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius Rusijos propagandiniuose veiksmuose prieš Lietuvą įžvelgia sistemą.

Pasak L. Linkevičiaus, per daug sutapimų vienu metu, kad pirmadienį Rusijoje iškeltą baudžiamąją byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, būtų galima pavadinti pavieniu įvykiu.

Ministras „Žinių radijui“ priminė Kremliaus informacines atakas Lietuvos šimtmečio minėjimo proga, pastaruoju metu besitęsiantį puolimą prieš Lietuvos laisvės gynėjus, Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. L. Linkevičius neatsitiktiniais laiko ir Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo antivalstybinius ir nusikalstamus pasisakymus apie neva taikius piliečius žudžiusį A. Ramanauską Vanagą.

„Visa tai kažkaip sutampa vienu metu ir tikrai įžvelgčiau tam tikrą atakų prieš Lietuvą sistemą, kertant per mums svarbius istorinius momentus“, - pabrėžė L. Linkevičius.

Pirmadienį Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Rusija priekaištauja, kad buvę SSRS kariškiai atsakomybėn patraukti nepagrįstai.

V. Titovas apie A. Ramanauską-Vanagą pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybėje diskutuojant, ar įamžinti partizanų vado atminimą. Jis teigė, kad neverta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva nužudyta 8 tūkst. piliečių.

Klaipėdos meras inicijuoja Lietuvos rusų sąjungai priklausančiam politikui apkaltą, o Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl šio pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

L. Linkevičius sako, kad Lietuva turėtų stiprinti atsparumą galimam Rusijos kišimuisi į kitąmet vyksiančius rinkimus.

„Naivu būtų manyti, kad Lietuva bus išimtis, kad mes nebūsime dėmesio zonoje. Aišku, Rusijai tai galbūt nėra pati svarbiausia valstybė, kurioje jai reikėtų daryti sumaištį. Bet kadangi tai vyksta praktiškai visose šalyse, kaip mes matome, vyksta elektroniniu būdu, strateginės komunikacijos priemones naudojant, įtakos agentus, visas kitas priemones – tai kodėl Lietuvoje to neturėtų būti?“, – Žinių radijui antradienį sakė ministras.

„Kiekviena šalis, taip pat ir Lietuva, turėtų atkreipti dėmesį ir tas atsparumas turėtų būti sutvirtintas“, – teigė L. Linkevičius.

2019 metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai, bus renkamas prezidentas, taip pat bus rengiami rinkimai į Europos Parlamentą. Be to, svarstoma kartu su prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

„Brexit“ derybas apsunkina nevieninga vyriausybė

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas ,,Brexit“ derybas, sako, kad procesas yra labai sudėtingas, nes Jungtinės Karalystės vyriausybė yra labai susiskilusi ir nevieninga. Pasak ministro, su tokia vyriausybe yra sunku vesti derybas. Kita vertus, ministras teigia, kad Europos Sąjunga nesiekia nubausti arba sužlugdyti Jungtinę Karalystę, bet atkurti abipusius darnius santykius bus labai sunku.

„Labai komplikuotas procesas, Jungtinės Karalystės vyriausybė labai suskilusi. Atsistatydino kertiniai ,,Brexit“ ministrai, užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ir ,,Brexit“ sekretorius Davidas Davisas. Lyg likę kabineto nariai yra ir susitelkę, akivaizdu, kad daug yra labai nepatenkintų tarp ,,Brexit“ ideologų bei šalininkų. Ir tokia atskirtis tarp kietojo ir švelniojo ,,Brexit“ tikrai nemažėja. Ir tokioje situacijoje Jungtinei Karalystei su Briuseliu labai sunku derėtis. Ir žinoma, pabaiga be susitarimo turėtų labai didelių pasekmių“, - antradienį ,,Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius taip pat teigia, kad santykiai tarp ES ir Jungtinės Karalystės niekad nebebus tokie geri, kokie jie buvo iki ,,Brexit“.

„ES neturi tikslo nubausti arba sužlugdyti Jungtinę Karalystę. Yra tikslas rasti racionalų sprendimą. Žinoma, siekiame, kad ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykiai būtų racionalūs ir abipusiai naudingi. Bet, be abejo, jie nebus tokie glaudūs kaip tada, kai Jungtinė Karalystė dar buvo ES narė“, - teigė ministras.

L. Linkevičius neatmeta galimybės, kad ,,Brexit“ gali paskatinti kitas ES nares trauktis. Pasak ministro, čia veikia emocija, o ne racionalus mąstymas.

„Čia niekada negali to atmesti, kai atsiranda kažkoks precedentas, tai atsiranda ir kitų panašiai galvojančių. Jungtinės Karalystės priimtas sprendimas išstoti iš ES buvo labiau emocionalus nei racionalus. Nebuvo pagrįstas svariais argumentas, analize ar faktais. Tikrai daugelis tų kaltinimų, kuriuos iškėlė ,,Brexit“ šalininkai Briuselio atžvilgiu, tikrai buvo išgalvoti arba tikrai perlenkti“, - teigė užsienio reikalų ministras.

Apžvelgdamas visą ,,Brexit“ procesą užsienio reikalų ministras sako, kad laimėtojų nebus nė vienoje pusėje. Sunkios pasekmės laukia tiek ES, tiek ir Jungtinės Karalystės.

„Išvada tokia visais atvejais, kad ir kaip būtų susiderėta, bus žala Jungtinės Karalystės ekonomikai, bus žala visiems Jungtinės Karalystės žmonėms. Tiesą sakant, nebus didelės naudos ir ES, kadangi viena iš didžiųjų mokėtojų į biudžetą pasitraukė“, - sakė L. Linkevičius.

Liepos pradžioje atsistatydino Didžiosios Britanijos „Brexit“ sekretorius D. Davisas bei užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Jie abu kritikavo Didžiosios Britanijos vyriausybės „Brexit“ derybų strategiją.

2018 metų rudenį numatoma derybų pabaiga. 2019 m. kovo 29 d. - paskutinė JK narystės ES diena. 2020 m. gruodžio 31-ąją - pereinamojo laikotarpio pabaiga.