L.Linkevičius penktadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos diplomatijos vadovu Witoldu Waszczykowskiu (Vitoldu Vaščikovskiu) aptarė dvišalius klausimus, strateginius energetikos ir transporto projektus.
„Santykiai tikrai nėra blogi, kaip kas įsivaizduoja. Yra labai konkretūs, pragmatiški. Mes neseniai pabaigėme elektros jungtį, ji pradėjo veikti, pasirašyti finansavimo dokumentai dujų jungčiai. Labai glaudus karinis bendradarbiavimas – beveik 20 mūsų karininkų įvairiuose štabuose Lenkijoje dabar veikia arba veiks – Ščecine, Liubline, netrukus bus Elblonge, kur bus divizijos štabas, jis rūpinsis pratybomis“, – BNS penktadienį sakė Lenkijoje viešintis L.Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad santykių augimo potencialas yra didelis ir norima grįžti prie reguliaraus jų ritmo – Lietuvos diplomatijos vadovas Lenkijai pasiūlė atnaujinti saugumo ir gynybos, švietimo ir kultūros, ekonominio bendradarbiavimo dvišales tarpvyriausybines bendradarbiavimo komisijas. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija jau yra pasiruošusi tokiam dialogui.
„Specialistai žymiai konkrečiau galėtų kalbėti apie tuos iššūkius, kurie mūsų laukia, apie bendrus darbus. Supratimas yra, kaip greitai tai pavyks įgyvendinti, dabar sunku pasakyti. Kadangi yra palaikymas, manau mes pajudinsim visa tai“, – BNS teigė ministras. Jo manymu, kai konkrečiai apie tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, švietimo, konkrečiai kalbėsis tam tikros srities ekspertai, o ne politikai, tada situacija bus kita.
„Ar iš tikrųjų bendruomenės turi sąlygas švietimui – kokia reforma vyksta, kaip vyksta renovacija mokyklų? Tik ekspertai susėdę palygins faktus ir tada propaganda neturės prasmės. Dabar pasakomas teiginys, kad situacija dramatiška. Mes neturime bėgti nuo šių temų, nes ji tampa kliuviniu kitam bendradarbiavimui“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Susitikimo metu taip pat buvo apsikeista nuomonėmis dėl politikos tautinių mažumų atžvilgiu. Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
„Lietuvos lenkai, kaip ir kitų tautinių bendrijų atstovai, yra svarbi mūsų visuomenės ir valstybės sudėtinė dalis. Lygiai taip pat kaip ir Lenkijos lietuviai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
L.Linkevičius informavo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 70 mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, Lietuvoje lenkų tautybės piliečiai gali gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo darželio iki universiteto, kas yra unikalu.
„Lenkijos lietuvių padėtis taip pat reikalauja specialaus dėmesio, ypatingai tokiose srityse kaip švietimas, parama kultūros centrams bei žiniasklaidos priemonėms“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Interviu BNS jis sakė, kad, Lenkijoje, jo manymu, paskleista neteisinga informacija apie lenkų padėtį Lietuvoje – esą ji dramatiška ir nėra pažangos švietimo srityje.
„Iš tikrųjų švietimo srityje pasiekta didžiulė pažanga – visos lenkiškos mokyklos sėkmingai baigė akreditacijos procesą, reformą, daugelis iš jų stipriai pagerino infrastruktūrą – Vilniaus Lelevelio mokykla gavo 2 mln. eurų. Yra didžiulė pažanga. Aš visą laiką primenu – lenkų pasaulyje yra 20 milijonų, iš jų tik 1 proc. yra Lietuvoje. Bet 20 proc. visų mokyklų pasaulyje, kurios yra lenkiškos, yra Lietuvoje. Tai didžiulė vertybė“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Ministras Lenkijos kolegai įteikė Lenkijos lietuvių organizacijų laiško, adresuoto Lenkijos VRM, kopiją, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl sumažinto finansavimo – vadovėlių stokos, paramos mokyklai lietuvių tautinei mažumai 2017 metais.
L.Linkevičius taip pat dalyvavo Lenkijos tarptautinių santykių instituto ir Lietuvos ambasados Lenkijoje organizuojamoje diskusijoje.
Lietuvos ministras Lenkijoje lankosi W.Waszczykowskio kvietimu. Paskutinį kartą su Lenkijos diplomatijos vadovu L.Linkevičius Varšuvoje susitiko 2015 metais, jam dar nepradėjus eiti užsienio reikalų ministro pareigų.
Naujausi komentarai