Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį didžiuliu išbandymu Ukrainos valdžiai pavadino smurto proveržį Kijeve, tačiau sakė tikįs, kad jis neužkirs kelio įgyvendinti paliaubų susitarimo sąlygas.
Ministro teigimu, Ukrainos parlamento preliminarus pritarimas Konstitucijos pataisoms, kurios didintų separatistinių regionų autonomiją, rodo, kad „Ukrainos vadovybė vykdo tai, ką yra įsipareigojusi, ir tą daro sudėtingomis sąlygomis“.
Per šių pataisų svarstymą Kijeve įvyko policijos ir nacionalistų protestuotojų susirėmimai, per kuriuos žuvo vienas Ukrainos nacionalinės gvardijos karys, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
„Smerkiame šį išpuolį, užjaučiame žuvusiojo artimuosius, sužeistuosius. Tai yra didžiulis išbandymas, turėtume dar kartą parodyti solidarumą su Ukrainos vadovybe. Manau, kad tai neišmuš iš vėžių, ir bus tęsiamas nuoseklus kelias į taiką, kartu reikalaujant, kad nebūtų pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas“, - BNS antradienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Pirmadienio neramumai buvo didžiausi Ukrainos sostinėje po praeitų metų pradžioje įvykusios Euromaidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o vėliau Maskvos remiami separatistai pradėjo sukilimą Ukrainos rytiniuose regionuose.
Vidaus reikalų ministerija dėl neramumų apkaltino nacionalistų partiją „Svoboda“ („Laisvė“), sakydama, kad tarp sulaikytųjų yra vienas tos partijos sukarinto sparno narys, kaltinamas sviedęs kovinę granatą.
Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad susirėmimai prie parlamento neturėtų peraugti į masinius protestus. Jo teigimu, protestuoti prie Rados susirinko „siaura visuomenės dalis, kuri stovi dėl idėjos“ ir kaltina Ukrainos valdžią nuolaidžiaujant Rusijai.
„Tie, kurie stovėjo prie Rados, kovojantys fronto linijose, pirmieji stabdę Rusijos agresiją pernai metais, dalyvavę Maidane, natūralu, kad jie turi kitokį požiūrį. Jie mano, kad tai tam tikras nuolaidžiavimas ir judėjimas į tam tikrą rusišką federalizacijos modelį“, - BNS antradienį sakė L.Kasčiūnas.
Eksperto teigimu, Ukrainai Konstitucijos pataisos dėl decentralizacijos reikalingos siekiant „permesti kamuoliuką į Rusijos pusę“, kad Maskva negalėtų Kijevo kaltinti nevykdant Minsko susitarimų.
Dėl decentralizacijos reformų buvo susitarta vasarį Minske pasirašius taikos sutartį, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai.
