Lenkijos Senato vadovas: Rusija siekia sukiršinti kaimynines valstybes

Rusija siekia sukiršinti Lenkiją tiek su Lietuva, tiek su Ukraina, o kaimynių bendras uždavinys – neleisti, kad tai trukdytų kurti ateitį, sako Vilniuje pirmadienį viešintis Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis).

„Lenkijos-Ukrainos santykiuose provokacijos yra susijusios su istorine atmintimi, o Lenkijos-Lietuvos santykiuose – su lenkų tautine mažuma Lietuvoje. Čia Rusija kiršina. Tautinių mažumų reikalai yra sunkiai išsprendžiami, bet tai nėra priežastis, kad mes kam nors trečiam leistume lošti tais dalykais, kurie mus sukiršintų“, – sakė S. Karczewskis per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos atidarymą.

Senato vadovas pažymėjo, kad Vilniaus ir Varšuvos santykiai „niekados nebuvo tokie, kaip šiandien“.

Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant bandymų kiršinti lietuvius ir lenkus, žmonėms svarbu parodyti realų šalių bendradarbiavimą gynybos, energetikos, mokslo, darbo rinkos srityse.

„Šis bendradarbiavimas intensyvus kaip niekada po 1990 metų“, – tvirtino Lenkijos Senato lyderis.

Politikas kalbėjo ir apie Lenkijoje studijuojančius ukrainiečių jaunuolius, į Lenkiją iš Ukrainos atvykusius darbininkus.

„Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendras uždavinys – padaryti viską, kad tai (Rusijos veikimas – BNS) netrukdytų mums formuoti dabarties ir ateities“, – teigė S. Karczewskis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus sakė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos priešas nesikeičia, keičiasi tik jo pavadinimas.

„Mes minėjome šimtmetį, kai buvo paskelbta valstybė, ir prisiminkime, kas buvo tokie, kas norėjo mūsų valstybes sunaikinti – ta pati Rusijos imperija. Mūsų priešas nesikeičia, tik keičiasi jo pavadinimas – caro Rusija, Maskvos kunigaikštystė, Tarybų sąjunga, Rusijos imperija“, – kalbėjo A. Parubijus.

„Tas pats priešas šimtmečius bando, kadaise ir sėkmingai, naikinti mūsų valstybingumą. Ir Ukrainai šiuo metu tai ne vien tik teorinis iššūkis – kiekvieną dieną mūsų kariai susiduria su ta pačia Rusijos imperija“, – pridūrė jis.

Vilniuje pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksianti trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja.

Lietuva šiemet pirmininkauja šiam trijų šalių parlamentarus vienijančiam susitikimų formatui, pernai Asamblėja vyko Varšuvoje.

Per Asamblėją dirbs trys komitetai: Visuomeninio ir kultūrinio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo.

Planuojama aptarti hibridinių grėsmių, kovos su propaganda, karinio ir energetinio bendradarbiavimo bei kitus klausimus.

Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta jos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

Kviečia vykdyti bendrus projektus Ukrainoje

 Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Lenkiją vykdyti bendrus paramos projektus Rytų Ukrainoje.

Šį kvietimą Lietuvos ministras pirmininkas išsakė susitikęs su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovais.

„Trišalis bendradarbiavimas, glaudūs mūsų šalių ryšiai ir tarpusavio parama dabartiniame geopolitiniame kontekste kaip niekada svarbūs. Todėl ypatingą dėmesį skiriame tiek dvišalių, tiek ir trišalių santykių plėtrai“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, kartu su partneriais Lietuva palaiko Ukrainos euroatlantinius siekius, gina Ukrainos pozicijas Briuselyje ir trečiųjų valstybių sostinėse. Nepriklausoma, suvereni, stabili, tvirtai įsipareigojusi demokratijai ir įstatymo viršenybei Ukrainos valstybė – bendras prioritetas.

S. Skvernelis akcentavo, kad Lietuva „visuose įmanomuose formatuose įvardija Rusiją kaip agresorę“, skatina tarptautinę bendruomenę išlikti vieninga ir iš Rusijos reikalauti Minsko susitarimų įgyvendinimo. Griežtai smerkiami ir nepripažįstami neteisėti rinkimai okupuotame Donbase.

Jis priminė apie Lietuvos įsipareigojimą kitąmet skirti nuo karinių veiksmų su Rusijos remiamais separatistais nukentėjusiai Avdijivkai milijoną eurų.

„Premjero manymu, derėtų inicijuoti bendrus su Lenkija paramos projektus Rytų Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

S. Skvernelis sveikino pradėtą procedūrą dėl ES ir transatlantinės krypties įtvirtinimo Ukrainos Konstitucijoje, sakydamas, kad „būtina sklaidyti Europoje sklandančius ir vis stiprėjančius mitus, kad rimtesnė reformų pažanga Ukrainoje neįmanoma“.

Per susitikimą kalbėta ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Rytų partnerystės trio formate.

„Lietuvos patirtis rodo, kad regioninis bendradarbiavimas visuomet neša sėkmę. Kolegialus darbas, pozityvi konkurencija garantuoja didesnį ES dėmesį ir parodo gebėjimą koncentruotis į bendrus tikslus“, – tvirtina Vyriausybė.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo Ukrainos pasiekimus šalies viduje artėjant link narystės ES. Asociacijos sutarties dėka auga tarpusavio prekyba, dėl bevizio režimo didėja ukrainiečių turistų skaičius. Kadangi Lietuva turi jaunimo mainų su Ukraina ir Lenkija programas, premjeras pasiūlė apjungti ir įsteigti trišalį jaunimo mainų fondą.

Susitikime dalyvavo Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Valstybių atstovai kalbėjo apie bendrą interesą užtikrinti regiono erdvės saugumą. Kaip geras bendradarbiavimo pavyzdys minėta jungtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada (LITPOLUKRBRIG).



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
...visada mazos valstybes "blaskosi" ;ka pasirinkti savo "draugu",;bet ziurint is praeities [tiek Rusija ,tiek Lenkija enge ir tryne lietuviska kultura;tik Lenkija,deja neturejo sibiro] ...ir dabar nesuprantamas [dalinai] toks verzlus noras atiduoti savo svaru zodi uz dvieju slavisku valstybiu sandrauga… keista.. mazai valstybei[tarp milzinu] geriau butu laikytis NEUTRALUMO[belgija,monakas Sveicarija net karo verpetuose issaugojo save be verzimosi padeti vienai ar kitai pusei] gyvenom ir mes drauge su slavais-rusais.. bet dabar peshasi dvi giminingos valstybes kodel baltai nori" atskiesti" savo valstybes "kuna" slavais?kodel ne savo zmoniu gerbuviu rupinamasi?,,o duosniai milijonai metami svetimtauciams,;kodel tiek mazai musuose skiriama demesio baltams latviams-broliukams,estams-suomiams,,juk JIE CIA PAT -salia..o tai butu protinga sandrauga,

Keturi Šančiokai

Keturi   Šančiokai portretas
Kiršinimo meistrai buvo Lenin , Trotsky ir ten visi ir visada . Dabartinė Rusija paveldėjo didžiulį TSKP CK ideologinio darbo kolektyvą , kuris su šnipais ir diplomatais oi kaip nori išardyt ES .

Kęstas

Kęstas portretas
"Nuo 2000 m. karuose per metus mirė maždaug vienas iš 100 000 žmonių, viena šeštoji nuo analogiško skaičiaus 1950-2000 m. ir viena penkiasdešimtoji nuo 1900 - 1950 m. Kodėl? Paprasčiausias paaiškinimas yra branduolinių ginklų atsiradimas, kuris neleidžia didelėms galioms kovoti viena su kita." Mes priklausome vienai iš šiuolaikinių didžiųjų galių struktūrų - NATO. Todėl šansai mums kariauti su kita didžiąja galia - Rusija - yra lygūs nuliui. Vadinasi, papildoma pusė procento nuo bendrojo vidaus produkto per metus, kurį mes pradedame Lietuvos valdžios iniciatyva [1] išmesti pasiruošimui karui su Rusija yra veltui išmesti pinigai. Mūsų kariūnai sensta ir numiršta nuo senatvės. Mūsų Boxeriai rūdyja. Taip pusė procento nuo bendrojo vidaus produkto per metus išnyksta, kaip dūmas. O juk galėtume tais didžiuliais pinigais paremti Lietuvos ūkį, kuriam skubiai reikalinga pertvarka. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių