„Partijų įstatymas numato, kad jeigu yra pripažįstamas šiurkštus pažeidimas, dotacija VRK sprendimu neskiriama. Yra numatytas terminas – iki 2 metų Tiek ilgiausiai galima atšaukti dotacijas“, – sako VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su VRK pirmininke, politikos apžvalgininke Monika Garbačiauskaite-Budriene, Liberalų sąjūdžio pirmininku Remigijumi Šimašiumi bei iš partijos vicepirmininko posto pasitraukusiu Petru Auštrevičiumi.

– Ponia Matjošaityte, jūs konstatavote, kad padarytas šiurkštus pažeidimas. Kur yra jo šiurkštumas?

L. Matjošaitytė: Vyriausioji rinkimų komisija šiandien (ketvirtadienį – LRT.lt) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad Taikomosios politikos instituto organizuoti mokymai buvo nepiniginė auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Liberalų sąjūdis institutui už mokymus nemokėjo. Komisija nustatė, kad tie mokymai buvo skirti Liberalų sąjūdžio politinei kampanijai. Mokymus rengė, organizavo, juose dalyvavo kaip lektoriai Liberalų sąjūdžio nariai. Visur buvo naudojami partijos logotipai. Kvietimai į renginį buvo skelbiami labai apibrėžtam žmonių ratui, iš išorės niekas negalėjo sudalyvauti tuose mokymuose. Kitas aspektas – ta nepiniginė auka nebuvo deklaruota, nebuvo apskaityta partijos pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose. Šių aplinkybių visuma nulėmė mūsų, VRK, sprendimą.

– Kokia tai suma ta nepiniginė auka?

L. Matjošaitytė: Mokymai institutui kainavo šiek tiek daugiau nei 45 tūkst. eurų.

– Ponia Garbačiauskaite, turbūt galima pasakyti, kad viena bėda – ne bėda? Kaip tame eilėraštyje: banga gena bangą.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Ten tiek bangų, kad sunku besusiorientuoti. Ir pačiam R. Šimašiui Vilniaus savivaldybė tikrai nėra lengva: koalicijos griūna, bendrapartiečiai traukiasi, nesusipratimai su stoties Pilaitėje planais, konfliktai su Antanu Guoga ir t.t. Galbūt per visas tas problemas mieste „liberalai“ tiesiog užmiršo, kas vyksta su jų partija ir kokios problemos ten yra atsiradusios jau kuris laikas. R. Šimašiui tapus Liberalų sąjūdžio pirmininku iš esmės nieko ypatingo nenuveikta: nieko nedarė, nekūrė naujos politinės jėgos ir panašiai. Gal jie tikėjosi „praslysti“ ir štai kaip viskas susidėliojo galų gale.

R. Šimašiui tapus Liberalų sąjūdžio pirmininku iš esmės nieko ypatingo nenuveikta: nieko nedarė, nekūrė naujos politinės jėgos ir panašiai. Gal jie tikėjosi „praslysti“ ir štai kaip viskas susidėliojo galų gale.

– Pone Auštrevičiau, jūs ketvirtadienį pranešėte atsistatydinantis iš partijos pirmininko pavaduotojo posto ir paraginote taip pat elgtis ir partijos pirmininką. Kaip jūs apskritai vertinate partijos situaciją, ypač po naujausio VRK sprendimo?

P. Auštrevičius: Situacija labai sudėtinga. Man pačiam, kaip pirmajam partijos pirmininkui 2006–2008 m. laikotarpyje, yra labai nemalonu kalbėti apie Liberalų sąjūdį kaip apie partiją, kurią užgriuvo tokios bėdos. Kodėl taip susiklostė? Aš nesu tikras, kad tai institucinės problemos ar mes kažką esame neteisingai nusprendę. Galbūt mes turėjome šalia savęs asmenų, kurie, deja, neatsakingai, šališkai ir egoistiškai elgdamiesi sukūrė situaciją, į kurią mus ir įstūmė šiuo metu. Situacija yra tikrai nemaloni ir ji graso, kad gali tapti visos partijos griūtimi.

– Pone Auštrevičiau, jūs atsistatydinote, taip pat raginate elgtis visą partijos vadovybę – kas toliau? Kokį jūs matote planą?

P. Auštrevičius: Mūsų pasitraukimo tikslas šiandien (ketvirtadienį – LRT.lt) nebuvo siekiant kažką užgauti asmeniškai, nesukurti iliuzijos, kad mes esame stebuklingi gelbėtojai ar kas nors panašaus. Mes norime pasakyti, kad siekiame išjudinti permainas, kurių Liberalų sąjūdžiui dabar taip reikia. Reikia permainų partijoje, reikia naujos vadovybės, mums reikia nubrėžti naujos veiklos perspektyvas, įvertinti jas atsakingai. Galbūt jau dabar privalome kalbėti apie naują politinę jėgą, aš neatmetu tokio varianto. Situaciją aš vertinu kaip sudėtingą, bet ne kaip beviltišką. Tačiau mums reikia veikti, o ne dairytis į šalis ir laukti, kad gal mums kažkas padės.

– Pone Auštrevičiau, jūs sakote „mes“. Suprantu, kad pasitraukimą derinote su kitais dviem pasitraukusiais vicepirmininkais, tarp jų  – Vitalijumi Gailiumi?

P. Auštrevičius: Aš veikiu partijoje labai atsakingai. Nesu sąmokslininkas, kuris nori sugriauti partiją. Aš važinėju po skyrius ir jaučiu nuotaikas ten. Jaučiu Vilniuje esančių kolegų nuotaikas. Mes padarėme šį sprendimą pabrėždami, kad dalyvausime ateities politinių partijų kūrime ir aš tikiuosi, kad mes susitiksime politinėse partijose, kurios perims liberalias vertybes, idėjas ir sieks jų įgyvendinimo Lietuvoje.

– Jūs pabrėžiate nekonfliktiškumą. Tai ir yra žinia R. Šimašiui, kad jūs nesate prieš jį, jūs tiesiog raginate visus atsistatydinti?

P. Auštrevičius: Matote, aš esu tikras, kad su Remigijumi veiksiu kartu. Mes būsime vienoje partijoje ateityje. Tačiau šioje situacijoje, kada reikalingi sprendimai, aš tų sprendimų nematau. Mūsų skyriai nesupranta, kas darosi, ir ko gali tikėtis ateityje. Trūksta ryžtingumo, todėl mes jį parodėme savo pavyzdžiu ir norime išjudinti visą permainų kamuolį.

– Pone Šimašiau, paprastas ir aiškus klausimas – ar jūs atsistatydinate iš partijos pirmininko pareigų?

R. Šimašius: Aš sau tam tikrus atsakymus turiu, bet į šį klausimą galėsiu atsakyti penktadienį. O partijos situacija, akivaizdu, kad yra labai sunki. Aš pats esu keistoje padėtyje, nes tai, ką nusprendė VRK – tie dalykai vyko iki man tampant partijos pirmininku. Kai aš tapau pirmininku, žinojau, kad partijos laukia sunkūs laikai, bet kadangi man yra labai svarbi liberali idėja, aš žinojau, kad pradedu sunkų ir ilgą etapą kaip partijos pirmininkas.

– Pone Šimašiau, jūs buvote tuose mokymuose, jūs matėte, kad juos organizuoja ta viešoji įstaiga, jūs buvote arti vadovybės. Šiuo atveju turbūt galioja posakis „negalėjo nežinoti“?

R. Šimašius: Aš tikrai niekada nesikratau atsakomybės. Aš buvau ne tik arti vadovybės, aš buvau pirmininko pavaduotojas. Aš tikrai mačiau daug dalykų, kas vyksta, ir buvau net pakviestas pakalbėti vieną kartą į tuos mokymus – mačiau, kas ten vyksta. Puikiai žinau, kodėl tie mokymai vyko – Šarūnui Gustainiui reikėjo pasikelti autoritetą partijos narių akyse. Jis tai padarė, o partijos vadovybė turbūt neapdairiai išsiuntinėjo partijos nariams kvietimus. Tačiau kalbant apie VRK sprendimą, aš esu dalyvavęs įvairiuose renginiuose ir mokymuose, todėl sunkiai suprantu argumentą, kad tai buvo parama man ar partijai. Jeigu, pavyzdžiui, Baltarusijos politikai atvyktų į mokymus Lietuvoje ir po to jiems grįžus Aliaksandras Lukašenka dėl to uždarytų partiją, mes turbūt žiūrėtume keistai į tai ir net kritikuotume. Tai dabar A. Lukašenka gali rodyti į mus ir sakyti, kad štai, kas Lietuvoje vyksta. Nežinau, ar tai yra teisinga, ar tai atitinka pilietinės visuomenės principus.

– Pone Šimašiau, jūs už tuos mokymus, tikiuosi, honoraro negavot?

R. Šimašius: Žinoma, kad ne. Ir įstatymas neleidžia, ir pats nebūčiau ėmęs, nes esu veikiantis politikas ir, jeigu mane kviečia pasisakyti, aš esu linkęs važiuoti ir pasisakyti. Ypač kai kalbama apie liberalias vertybes.

– Pone Šimašiau, dėl pasitraukimo – jūs jau esate apsisprendęs, tik dėl viešųjų ryšių planuojate pasakyti atsakymą penktadienį, ar naktį dar galvosite?

R. Šimašius: Naktį aš miegosiu ir miegosiu labai ramiai. Bet jeigu kažkas galvoja, kad galima sukurti naują darinį tarsi persivelkant naują suknelę ir vaizduoti kitą panelę – tai yra mažų mažiausiai nesąžininga. Jeigu žmonės yra liberalai, tai jie ir yra liberalai – niekur nepasislėpsi. Jeigu buvome neapdairūs dėl mūsų partijos kolegų ir jie kažką prisidirbo – tai tokia jau mūsų istorija. Apsimetinėti, kad esam kažkas kitas negu esam, būtų paprasčiausiai negarbinga. Jeigu būtų kuriama kažkas naujo, tuomet tikrai neturėtų būti tos pačios komandos.

– Ponia Garbačiauskaite, padori pozicija yra eiti iki galo ir srėbti tą košę, nesistengiant pasislėpti už kitos politinės jėgos, kaip manote?

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Nežinau. Man asmeniškai kol kas atrodo, kad R. Šimašius slepiasi už Š. Gustainio nugaros. Kalbėti apie tai, kad Š. Gustainis norėjo pasikelti savo įvaizdį... Apie ką mes kalbame? Nuotraukoje, kuri matoma iš tų mokymų, galima matyti, kad kalbama apie R. Šimašiaus kaip mero savybes, kokia yra jo legenda ir panašiai. Pirmiausiai turbūt reikėtų nustoti meluoti ir pripažinti, kad partija prieš rinkimus pasidarė mokymus. Suprantu, kad dabar yra tokia partijos pozicija ir visi susitarę „stumia“ ant Š. Gustainio, nes jis jau vis tiek mušta korta ir neturi ko prarasti.

– Ponia Matjošaityte, komisija jau pripažino šią veiklą šiurkščiu pažeidimu. Ar įmanoma situacija, kad pripažinus šiurkštų pažeidimą finansavimas partijai vis tiek būtų skirtas?

L. Matjošaitytė: Partijų įstatymas numato, kad jeigu yra pripažįstamas šiurkštus pažeidimas, dotacija Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu neskiriama. Yra numatytas terminas – iki 2 metų. Tiek ilgiausiai galima atšaukti dotacijas.