Lietuva atsisako vertybinės politikos?

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad konservatorių valdymo metais Vilniuje atidaryta Taivano atstovybė, kuri įsiutino Kiniją, buvo didelė Lietuvos klaida.

„Lietuvos buvo tokia didžiulė klaida, kad pasisiūlysime ir pirmi kažką padarysime, tai pasaulis įvertins. Pabandėme – turime Taivano atstovybę, bet pasaulis neįvertino. Niekas neįvertino, tiesą pasakius“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Kinija Taivaną laiko savo dalimi, prieštarauja, kad būtų naudojamas „Taivano“ pavadinimas, ir reikalauja vartoti didžiausio miesto – Taipėjaus – vardą. Eina penkti metai, o Kinija Lietuvą vis dar baudžia.

„Rugpjūčio mėnesį į sankcionuotų įmonių sąrašą buvo įtraukti du mūsų bankai – „Urbo“ ir „Mano bankas“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Socialdemokratai norėtų su Kinija santykius pagerinti, tačiau kaip tai padaryti – neaišku. Norima ir suartėti su Kinija, ir kartu plėsti ryšius su Taivanu. Taivano atstovybė Vilniuje vadinama klaida.

Pabandėme – turime Taivano atstovybę, bet pasaulis neįvertino. Niekas neįvertino, tiesą pasakius.

„Manau, kad Lietuva pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – pareiškė I. Ruginienė.

Tačiau ši, anot socialdemokratų, klaida taisoma nebus.

„Lietuva pavadinimo atstovybės nekeis. Toliau vystome prekybinius, ekonominius ir kultūrinius, humanitarinius santykius su Taivanu. O Kiniją laikome lygiaverte partnere“, – pabrėžė R. Motuzas.

Buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės lyderiai sako, kad socialdemokratai atsitraukia nuo vertybinės politikos – dėl Kinijos ir ypač dėl Baltarusijos.

„Ypač su Baltarusija – Sviatlanos Cichanouskajos išprašymas iš Lietuvos“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuva panaikino nuolatinę apsaugą S. Cichanouskajai, nustojo mokėti už jos būstą, todėl ji keliasi į Lenkiją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš pradžių buvau linkusi manyti, kad tai yra nesupratimas“, – sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Dabar, pasak jos, panašu, kad socialdemokratų valdžia turi ir vykdo planą atsisakyti vertybinės užsienio politikos – kai Lietuva palaiko demokratijas, net ir toli nuo savo sienų, o su diktatoriais nesiderama, jie tik spaudžiami.

„Visokių minčių kyla, gal ir tokių, kad tai yra didesnio paveikslo dalis. Ir noras lipti ant to paties grėblio ir eilinį kartą susigūrinti savo fizionomiją – bandant paveikti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kažkaip jį atitraukti nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir daryti kitus dalykus, kurie buvo bandyti dešimtis kartų ir niekada nepavyko“, – svarstė I. Šimonytė.

Vienas motyvų Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę buvo ir lūkestis sulaukti Jungtinių Valstijų paramos.

„Dabar matome, kad tai visiškai nieko bendro neturinti politika, o JAV parama suteikiama visiškai kitais kriterijais ir principais“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Tai, ką daro Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, vadinama „realpolitik“ – kai valstybėms svarbiausia ne idėjos ar vertybės, o galia ir nauda.

„Tai erdvė, kurioje mažoms valstybėms nėra vietos. Lietuva, būdama maža valstybė, yra suinteresuota, kad demokratijos erdvė pasaulyje plėstųsi arba bent jau nemažėtų“, – akcentavo I. Šimonytė.

Ir pačioje valdžioje girdėti įvairių balsų. Premjerė ir kiti socialdemokratų lyderiai kartoja, kad pyktis su Kinija buvo klaida.

„Padarėme klaidą erzindami Kiniją“, – teigė R. Motuzas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Kiniją reikia spausti ir toliau, o Lietuva turi idėjų, kaip tai daryti.

„Atidarinėjame naujas erdves ir temas. Ekonominis saugumas yra viena jų, kaip dirbdami kartu apribosime autoritarinių režimų galimybes mumis manipuliuoti ir mus šantažuoti“, – aiškino K. Budrys.

Socialdemokratai jau kvietėsi K. Budrį ir išsakė nepasitenkinimą, kad, būdamas socialdemokratų Vyriausybėje, jis tęsia konservatorių pradėtą vertybinę politiką.

„Iš tikrųjų daug jo vykdomos užsienio politikos bruožų yra konservatorių partijos pasiūlyti ir nubrėžti“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Padarėme klaidą erzindami Kiniją.

Konservatoriai, suartėjus su Taivanu, teigė, kad taip remia amerikiečių pastangas plėsti demokratiją Indijos–Ramiojo vandenynų regione.

Dabar D. Trumpui paskelbus, kad jam svarbiausi Amerikos žemynai, Lietuva turi idėjų, kaip Jungtinėms Valstijoms padėti stiprėti ir ten.

„Atsparumas Vakarų pusrutulyje, Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse, Kinijos ir Rusijos įtakos mažinimas – temų turime daug. Lietuva turi ką pasiūlyti ir yra tikrai gerai pozicionuojama Vašingtone“, – teigė K. Budrys.

Diskutuojama ir apie tai, kaip Lietuvai prisitaikyti prie vis dažniau pasikartojančių D. Trumpo reikalavimų ar kaltinimų – ar nuolaidžiauti, ar nebijoti ir prieštarauti.