Tokį sprendimą priėmė Vidaus reikalų ministerija, sulaukusi URM teikimo.

Šiuo sprendimu Lietuva atsiliepė į 40-ies Europos Parlamento narių gegužės 24 dieną laišką Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams, kuriame siūloma įtraukti V. Kara-Murzos persekiotojus į nepageidaujamų asmenų sąrašus.

„Kremliaus režimo valdomos Rusijos keliama grėsmė išlieka, kol šis režimas yra valdžioje, tol niekas Europoje ir pasaulyje negali jaustis saugus. Visiems tikriausiai visiškai aišku, kad V. Putinas neketina laikytis jokių civilizuoto pasaulio taisyklių. Putino Rusijos teismų sprendimai aiškiai rodo, kad tie, kurie drįsta kovoti už demokratiją, ten vertinami kaip išdavikai. V. Kara-Murzos persekiotojai turi sulaukti tarptautinių sankcijų ir būti įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Putino Rusijos teismų sprendimai aiškiai rodo, kad tie, kurie drįsta kovoti už demokratiją, ten vertinami kaip išdavikai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad taip siunčiama žinutė, jog režimui talkinantys asmenys „mūsų šalyje – nepageidaujami“.

„Tai neturi būti toleruojama nei vienoje demokratiškoje valstybėje“, –  pabrėžė ministrė.

Remiantis įstatymu, šiems 15 Rusijos pareigūnų draudimas atvykti taikomas iki penkerių metų.

Maskvos teismas balandžio viduryje nuteisė Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą kalėti 25 metams.

Jis yra vienas žymiausių Rusijos opozicijos politikų, žmogaus teisių aktyvistas, artimas 2015 metais nužudyto opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis ir ilgametis Rusijos valdančiojo režimo kritikas.