Lietuvai tikintis NATO brigadų, Aljanso ministrai tarsis dėl rytinio sparno gynybos

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną.

Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Galutinius sprendimus dėl didesnių pajėgumų NATO rytuose priims vėliau birželį Madride besirinksiantys šalių vadovai, jie tvirtins naująją NATO strateginę koncepciją.

Į šį dokumentą Baltijos šalys ne tik siekia įrašyti įsipareigojimą dėl brigadų, tačiau taip pat prašo aiškiai įvardyti Rusijos keliamą grėsmę Aljansui.

Brigados yra keliskart didesni kariniai vienetai nei batalionai.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuota iki tūkstančio batalionui vadovaujančios Vokietijos karių. Iki Rusijos karo Ukrainoje jų skaičius buvo bene perpus mažesnis.

Iš anksto priskirtos pajėgos

Tačiau prašymai dėl batalionų atsimuša tiek į sąjungininkų ribas į užsienį siųsti tokio dydžio pajėgumus, tiek į Lietuvos galimybes priimti tokį kiekį papildomų karių.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad sąjungininkų brigadą realiai galėtų priimti maždaug 2027 metais, nes dabar tam nepakaktų infrastruktūros.

„Financial Times“ šią savaitę paskelbė, kad Berlynas 3,5 tūkst. karių brigadą ketina dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje. Esant poreikiui, ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis.

Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“ nurodė, kad Vokietijoje galėtų likti apie 3 tūkst. karių, o Lietuvoje esantis vokiečių karių skaičius būtų padidintas iki 1,5 tūkstančio.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Šiuos pranešimus trečiadienį detalizavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prieš gynybos ministrų susitikimą trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad NATO Lietuvai ir kitoms rytinio Aljanso sparno valstybėms ketina numatyti iš anksto priskirtas pajėgas, tačiau taip pat turėtų stiprinti ir dabartinius priešakinius dalinius.

Tai bus priešakinių pajėgų ir iš anksto paskirtų pajėgų derinys.

Anot jo, minėtosios iš anksto priskirtos pajėgos konkrečioje šalyje nuolatos nebūtų dislokuotos, tačiau reguliariai treniruotųsi, bendradarbiautų. Kaip pavyzdį jis nurodė Lietuvą ir Vokietiją.

„Vokietija jau paskelbė apie savo pasirengimą išplėsti pajėgas iki brigados dydžio vieneto, derinant priešakinį buvimą, iš anksto dislokuotą įrangą, priešakinį vadovavimą ir kontrolę su iš anksto paskirtomis pajėgomis Vokietijoje, kurios treniruotųsi Lietuvoje“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Tai bus priešakinių pajėgų ir iš anksto paskirtų pajėgų derinys“, – pridūrė jis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Balansas tarp galimybių ir noro

Kaip BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė, politinis įsipareigojimas batalionus paversti brigadomis tikriausiai atsiras.

„Tik klausimas yra dėl laiko. Ką reikia pabrėžti, kad brigadų priėmimui turi ir pati Lietuva paruošti infrastruktūrą. Jei vokiečiai būtų staiga pasiruošę atsiųsti 3 ar 3,5 tūkst. karių, mes jų nuolatos negalėtume priimti. Pratyboms – taip, bet ne nuolatos“, – kalbėjo politologė.

Pasak jos, pasiruošti turi ir Berlynas, mat vieno tokio dydžio vieneto dislokavimui užsienyje nepakanka.

D. Jakniūnaitės teigimu, brigadų turėtų būti kelios – vienai baigus rotaciją ir grįžus atgal į Vokietiją, jos vietą Lietuvoje iš karto turėtų užimti kita karių grupė.

„Vokietijos pasiryžimas čia likti ir būti – yra. Kaip suprantu, Vokietijos kariuomenėje ne tik žmonių trūksta, bet jie ir nėra tinkamai parengti. Pačiai Vokietijai reikia laiko pasiruošti“, – sakė politologė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad su karių stygiumi susiduria ir Kanada su Jungine Karalyste, kurios batalionams vadovauja Latvijoje bei Estijoje. Jos kol kas jokių įsipareigojimų dėl brigadų dislokavimo neprisiėmė.

Kaip suprantu, Vokietijos kariuomenėje ne tik žmonių trūksta, bet jie ir nėra tinkamai parengti. Pačiai Vokietijai reikia laiko pasiruošti.

D. Jakniūnaitei antrino ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslo darbuotoja Gerda Jakštaitė-Confortola.

„Vien tik NATO sprendimo Baltijos šalyse dislokuotus tarptautinius batalionus keisti brigadomis neužtenka. NATO brigadų priėmimui Baltijos šalyse reiktų pasiruošti: tam reikalingas planavimas, tinkama infrastruktūra, logistiniai sprendimai“, – kalbėjo politologė.

Pasak jos, būtent dėl to gali būti priimtas sprendimas turėti dalį karių Vokietijoje, o dalį – Lietuvoje.

Derybos dėl formuluočių

Lietuva taip pat siekia, jog naujoje NATO Strateginėje koncepcijoje Rusija būtų įvardyta kaip grėsmė Aljansui.

Paskutiniame prieš dešimtmetį priimtame tokiame dokumente Maskva buvo įvardyta kaip strateginė partnerė, tad formuluotė neabejotinai keisis, NATO ir Rusijos santykiams esant didžiausioje įtampoje nuo Šaltojo karo pabaigos.

G. Jakštaitės-Confortolos teigimu, rytinė Aljanso gynyba tėra dalis Strateginės koncepcijos, kuri priklauso ir nuo to, kaip bus apibrėžta Rusijos keliama grėsmė.

„Nėra taip lengva suderinti skirtingų NATO stovyklų nuomones dėl Rusijos keliamos grėsmės: vieni akcentuoja jos rimtumą, kiti teigia, jog Kremliaus pradėtas karas prieš Ukrainą parodė, jog Rusijos konvenciniai kariniai pajėgumai yra pervertinti, todėl nėra būtina dar labiau stiprinti NATO rytinio flango gynybos“, – sakė politologė.

Vis dėlto D. Jakniūnaitės teigimu, rizikos, jog NATO narėms nepavyks susitarti dėl ilgalaikės laikysenos – nėra.

„Manau, kad tikrai bus rastas sutarimas. Galbūt daugiau abejonių turėčiau dėl Suomijos ir Švedijos narystės siekių“, – sakė VU TSPMI profesorė.

Anot jos, dėl esminių politinių krypčių sprendimai greičiausiai jau priimti, o derybos dabar iš esmės vyksta „dėl žodžių, dėl pasižadėjimų, konkrečių formuluočių“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių