G. Nausėda: Rumunija kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Lietuvoje

Su Rumunijos prezidentu Vilniuje ketvirtadienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda patvirtino, kad šios šalies naikintuvai kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos.

„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais“,  – per bendrą spaudos konferencija su Klausu Iohannisu sakė G. Nausėda.

Šiuos planus patvirtinęs Rumunijos vadovas sakė, kad kitą savaitę Bukarešte taip pat rengiamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas aptarti Lietuvai ir Aljanso rytams aktualių Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą bei pasiruošimą kitų metų NATO susitikimui Vilniuje.

Ragina stiprinti sankcijas Rusijai

Prezidentas teigė, kad aptartas ir naujų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimas.

„Pasiūliau užbaigti rengti devintąjį sankcijų paketą, plėsti sankcionuojamųjų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, „Rosatom“ ir kitas Rusijos įmones. Taip pat svarbu plėsti sankcijas ir Baltarusijai, kuri su Rusija dalyvauja šiame kare“, – kalbėjo G. Nausėda.

Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais.

G. Nausėda sakė „labai teigiamai“ vertinantis dabartiniame geopolitiniame kontekste suaktyvėjusį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą.

„Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi. Turime dar labiau susitelkti stiprinti savo gynybinius pajėgumus, taip pat – didinti paramą Ukrainai, taikyti kur kas griežtesnes sankcijas Rusijai. Tai yra tas vienintelis kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos“, – kalbėjo G. Nausėda.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Prezidentas teigė, kad Lietuva ir Rumunija turi dirbti kartu, kad rytinis NATO flangas „būtų sustiprintas iš visų pozicijų – oro, žemės, jūros“.

Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi.

Kitų metų liepą Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas, anot G. Nausėdos, yra „proga pasitvirtinti dar stipresnius gynybos planus mūsų regionui“.

„Turime dėti visas pastangas, kad tai netaptų tik deklaracija, kad tai būtų įgyvendinta“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Dėmesys Moldovai

Savo ruožtu K. Iohannisas sakė, kad su G. Nausėda aptardamas Europos saugumo ir regioninę darbotvarkę su G. Nausėda rado „daug bendrų sąlyčio taškų“ dėl Europos ir regioninio saugumo, siekio sumažinti Europos ir regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Taip pat pabrėžėme, kad reikia skirti labai daug dėmesio Moldovos energetinio saugumo užtikrinimui, nes Moldova buvo labai smarkiai paliesta dabartinio karo. Abi šalys palaiko politiką plėsti Europos Sąjungą, kalbant apie Vakarų Balkanus, Moldovą, Ukrainą ir Sakartvelą“, – sakė K. Iohannisas.

„Valstybės narės turi palaikyti šių valstybių siekį įstoti į sąjungą, o šios valstybės, savo ruožtu, turi parodyti politinę ir institucinę valią, nes jų sėkmė priklausys nuo konkrečių pasiekimų kalbant apie vykdomas reformas“, – kalbėjo Rumunijos vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad Moldova bene labiausiai iš Europos valstybių patiria karo Ukrainoje padarinius, „kenčia nuo Rusijos energetinio šantažo“, tad jai kritiškai svarbi tiek Europos, tiek dvišalė parama.

„Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius. Esame pasirengę dirbti kartu, kad padėtumėme Moldovai nueiti šį kelią“, – kalbėjo Lietuvos vadovas. 

Lietuvos vadovas Rumunijoje su darbo vizitu lankėsi šių metų gegužės mėnesį.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių