Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė  24.

„SSKP padalinio Lietuvoje Lietuvos komunistų partijos veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“, – teigiama priimtame dokumente.

Juo Vyriausybė paraginta „kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama“.

„(...) šioje rezoliucijoje yra sprendžiama Lietuvos Komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais“, – rašoma rezoliucijoje.

Joje pažymima, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja.

Anot rezoliucijos, LKP yra atsakinga už šias SSRS okupacines valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizaciją ir konfiskaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

Rezoliucijos projektą Seimui pristatęs vienas jos autorių konservatorius Audronius Ažubalis sakė, kad nors Komunistų partija Lietuvoje uždrausta jau daugiau nei du dešimtmečiai, tačiau, anot jo, tai savaime nepaaiškina, kuo ši organizacija yra nepriimtina.

„Jeigu Seimas pritartų šiai rezoliucijai ir taip pripažintų, kad Komunistų partija Lietuvoje buvo nusikalstama organizacija, tai būtų sąžiningo istorijos vertinimo įtvirtinimas ne tik nuo okupacijos nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet ir partijai priklausiusių asmenų teisingas praeities pripažinimas ir tuo pačiu jos išsižadėjimas“, – prieš balsavimą sakė A.Ažubalis.

Žinote, ko aš pasigendu, kai buvo minimos Teofiliaus Matulionio beatifikacijos ceremonija. Kai po paskelbimo palaimintuoju ceremonijos atsistojo žmogus ir jis kalbėjo apie įvykdytus žiaurumus, padarytus nusikaltimus, bet stovėjo šalia Lietuvos kankinio.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys teigė pasigendantis buvusių Komunistų partijos narių atgailos.

„Žinote, ko aš pasigendu, kai buvo minimos Teofiliaus Matulionio beatifikacijos ceremonija. Kai po paskelbimo palaimintuoju ceremonijos atsistojo žmogus ir jis kalbėjo apie įvykdytus žiaurumus, padarytus nusikaltimus, bet stovėjo šalia Lietuvos kankinio. Ir kaip būtų vis dėlto išskirtinis, jeigu šitas žmogus būtų pasakęs: aš pripažįstu, kad mano buvimas Komunistų partijoje, mano susiejimas savo karjeros su šita partija buvo klaida. Aš atsiprašau. Aš atsiprašau už šitos partijos įvykdytus nusikaltimus, aš atsiprašau šito kankinio ir visų relikvijų akivaizdoje. Deja, mes šito niekada nesulauksime“, – teigė P.Urbšys.

Sekmadienį per beatifikacijos ceremoniją Vilniuje žodis buvo suteiktas prezidentei Daliai Grybauskaitei. Sovietmečiu ji buvo Komunistų partijos narė, dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis piktinosi, kad būdami valdžioje konservatoriai tokių rezoliucijų nepriėmė, o tai daro būdami opozicijoje: „1996 metais tampu Seimo nariu, krikščionis demokratas, esame 16 Seimo narių, konservatorių yra apie 60. Absoliuti valdančioji dauguma. Jaunas politikas atėjau su tokiu nusiteikimu, kad bus uždrausta Komunistų partijos nariams eiti atsakingas pareigas, registruoju įstatymo pataisas, kad kagėbistai, rezervistai negalėtų eiti aukštų pareigų. Deja, (Vytautas) Landsbergis su konservatoriais tyčiojasi iš manęs ir nepriima.“

Konservatoriai ankstesnėse kadencijose keliskart mėgino priimti rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos, bet nesėkmingai.

Socialdemokratai dokumentą tuomet kritikavo argumentuodami, kad jame neatskiriama nuo sovietų komunistų partijos 1989 metais atsiskyrusi LKP.

Prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui 1989 metais Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų sąjungos komunistų partijos, o 1990 metais persivadino Lietuvos demokratine darbo partija, ji vėliau susijungė su socialdemokratais. 1990–1991 metais taip pat Lietuvoje veikė su partijos atsiskyrimu nuo sovietinės nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus. Jis vėliau buvo nuteistas dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo.