„Manau, mes čia visi galime talkinti, tiesiog prisidėdami, tikėdami ar sukurdami Seime grupę, kuri būtų skirta draugystei su Tibetu. Mes tą tikrai inicijuosime“, – BNS pirmadienį sakė susitikime dalyvavusi konservatorė Monika Navickienė.

Susitikime su Indijoje gyvenančiu Dalai Lama dalyvavo ir Latvijos bei Estijos šalių politikai. Šių valstybių parlamentuose yra tokios ryšių su Tibetu grupės.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir jų kultūros naikinimu. Neretai jie protestuoja susidegindami.

Dalai Lama pasakė, kad jie nesiekia politinės nepriklausomybės, jie nenori būti atskira valstybė, jiems pakaktų religinės, lingvistinės ir kultūros laisvės, kuri vis dar žiaurokai ribojama.

Pekinas Dalai Lamą vadina separatistu, siekiančiu atskirti Tibetą nuo Kinijos. Ji nepripažįsta tremtyje dirbančios Tibeto vyriausybės ir nepalaiko jokio dialogo su Dalai Lamos atstovais.

Lietuvos parlamentarė M.Navickienė sakė iš Tibeto lyderio išgirdusi, jog yra galimybių situacijai gerėti ir kad „tibetiečiams dabar labai reikalingas palaikymas“.

Susitikime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Gelūnas pabrėžė, jog Tibetas nesiekia politinės nepriklausomybės nuo Kinijos.

„Dalai Lama pasakė, kad jie nesiekia politinės nepriklausomybės, jie nenori būti atskira valstybė, jiems pakaktų religinės, lingvistinės ir kultūros laisvės, kuri vis dar žiaurokai ribojama“, – sakė politikas.

„Tai, ką kalbėjo Dalai Lama, labai priminė tą jausmą, kai už tikėjimą, už kalbą dar ne taip seniai buvo persekiojami ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė jis.

Šiemet vasarą Vilniuje, Tibeto skvere buvo atidengtos dekoratyvinės šios gatvės lentelės lietuvių ir tibetiečių kalbomis.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.

Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.