– Lietuvos narystės NATO 20-mečio proga Ukrainos centre Vilniuje pristatėte iš Briuselio parvežtą parodą „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“. Priminkite, kokia tai ekspozicija. Kodėl dabar pasirinkote ją pristatyti Lietuvoje?

– Kai rengiau šią parodą, tikslas buvo pavaizduoti naujų modernių demokratinių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m.

ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais. Pernai lapkritį ši paroda buvo eksponuojama EP rūmuose Briuselyje. Jos atidaryme europarlamentarai ne tik akcentavo savo valstybių susikūrimo po Pirmojo karo svarbius aspektus, bet visi, be išimties, didelį dėmesį skyrė ir Ukrainai šiandien, kuri vienintelė šiame regione nėra ES ir NATO nare. Pernai prie NATO prisijungė Suomija, šiemet ir Švedija, o tai esmingai  stiprina mūsų Baltijos jūros regiono saugumą. Bet tol, kol mes nebūsime viename gynybiniame aljanse su Ukraina, tol negalėsime jausti užtikrintumo. Suėjus dvejiems metams nuo Rusijos vykdomo totalinio karo prieš Ukrainą pradžios, nusprendžiau šią ekspoziciją, kurioje vaizduojamos įvairios deklaracijos, žemėlapiai, dokumentai, pristatinėti visose šešiose regiono valstybėse. Ją atidarant Ukrainos centre Vilniuje, čia dalyvavę šio regiono – nuo Suomijos iki Ukrainos – ambasadoriai, diplomatai Lietuvoje, pabrėžė lygiai tą patį: Ukraina turi tapti ES, NATO nare, o be jos mūsų valstybių ateities saugumas neįmanomas.

– Kalbant apie paramą Ukrainai, ką šiuo metu daro ES, EP?

– Šiemet Europos Vadovų Tarybai pavyko perlaužti Orbano Vengriją ir atblokuoti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, kuri besiginančiai ir rusų atakų nukankintai šaliai yra tiesiog gyvybiškai svarbi. Pernai vyriausiasis ES diplomatijos įgaliotinis J. Borrellis pasiūlė naują pagalbos Ukrainai fondą pagal Europos taikos priemonę. Tikimės, kad per ateinančius ketverius metus kasmet šio fondo biudžetas sieks po 5 mlrd. eurų. Naujas fondas leis ir toliau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. O 2022–2024 m. pagal Europos taikos priemonę ES jau sutelkė 11,1 mlrd. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. EP neseniai priėmėme rezoliuciją dėl ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikio praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pradžios. Turime užmegzti ilgalaikį dialogą su Europos, ne trečiųjų šalių, gynybos bendrovėmis tam, kad būtų užtikrinta pastovi šaudmenų, sviedinių ir raketų, gamyba. Europa turi suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų: tiek dronų, tiek dar labiau – antidronų, tolimojo nuotolio raketų, bepiločių orlaivių ir ginklų, artilerijos. Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP per metus. Kovą EP balsavome dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti prekybos srautus tarp ES ir Ukrainos, pratęsimo. Ryžtingai palaikiau pasiūlymą, nes ekonominė parama Ukrainai būtina.

– O kaip dėl pačios Rusijos, ko ES imasi dėl Rusijos įtakos silpninimo?

– Naujausias, 13-asis sankcijų paketas įtraukė dar papildomai 200 asmenų ir subjektų, o iš viso jų yra 2 000. Naujausiomis priemonėmis siekiama apriboti Rusijos ginklų pramonės galimybes gauti komponentų dronams gaminti. Bet kartu žinome, kad ankstesnes sankcijas bandoma apeiti, kad prekyba vyksta per Centrinės Azijos šalis. Pernai lapkritį EP priėmėme rezoliuciją dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo pritarus, kad ES lygmeniu reikia sustiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą bei sukurti sankcijų vengimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Trečiosios šalys, kurios padeda Kremliui apeiti sankcijas, turi būti daug griežčiau baudžiamos ne tik antrinėmis sankcijomis, bet ir diplomatinių santykių lygmeniu. Sausį, balsuojant dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, taip pat įtraukėme sankcijų apeidinėjimo problemą. Visgi dar yra sričių, kur sankcijas reikia įvesti. Štai EP neseniai dalyvavau debatuose dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos maisto bei žemės ūkio produktų importui į ES. Tas importas ne tik kenkia mūsų bendrai rinkai, bet dar šie nedemokratiniai režimai iš ES uždirba po daugiau nei 1,5 mlrd. eurų per metus už šiuos produktus. Paskaičiuokime, kiek dronų išeitų Ukrainos bombardavimui už tokią sumą! Europos Komisija (EK) kovo pabaigoje paskelbė, kad planuoja įvesti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams. Tai turėtų duoti tokį patį rezultatą, kokį duotų sankcijos.

– Jūs, dirbdamas EP, visuomet daug dėmesio skiriate Baltarusijos situacijai. Kaip ją vertinate šiuo metu?

– Kadencijos pradžioje tapau Delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu. Nors didelių optimistinių vilčių neturėjau jau tada (režimas jau tada nebuvo demokratinis, tapęs Kremliaus marionete, o kai Lietuvos pašonėje stovėjo Astravo atominė), bet tai, kas įvyko po to – prieš metus būtų atrodę neįtikėtina. Neteisėti prezidento rinkimai, savų piliečių suėmimas ir kalinimas, dirbtinai sukelta nelegalių migrantų krizė prieš Lietuvą ir Baltijos šalis, Rusijos kariuomenės priėmimas į savo teritoriją karui prieš Ukrainą, logistikos suteikimas Rusijos karinei technikai, planai kartu su Kremliumi dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje... Minsko retorika Baltijos šalių ir visos Europos atžvilgiu apskritai tampa nevaldoma. Jau kiek kartų pasisakiau iš tribūnų, kad mes per daug ignoruojame Baltarusiją, per daug nerimtai žiūrime į Minsko režimą, į Lukašenką. EP, o kartu ir aš raštiškai bendraudamas su EK bandau palaikyti glaudų dialogą, bandant informuoti bei sužinoti EK veiksmus, tiek teikti siūlymus dėl iš Baltarusijos kylančių migracinių bei branduolinių grėsmių valdymo poreikių. Reikia griežtesnės migracijos kontrolės dėl didėjančių srautų iš Baltarusijos. Tikėkimės, kad vadinamasis „Prieglobsčio ir migracijos paketas“, priimtas EP balandžio 10 d., įgalins veikti visos ES lygmeniu, o ne valstybėms pavieniui. Štai kovo mėnesį kreipiausi į EK dėl Minsko režimo ketinimų šį balandį priimti naują karinę doktriną, kuri leistų „gynybos“ tikslais panaudoti taktinį branduolinį ginklą iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusija ilgai negavo tikslinių sankcijų. Vos ne tik „tarp kita ko“ principu pavieniai keli juridiniai ir fiziniai asmenys yra įtraukiami prie sankcijų, skirtų Rusijai. Baltarusijos režimas yra karo prieš Ukrainą bendrininkas, todėl seniai pasisakau, kad sankcijos turi būti tolygios, kaip ir Kremliui.

– Kovo pabaigoje EP vyko 11-oji ES ir Rytų Partnerių EURONEST Parlamentinės asamblėjos sesija. Jos metu buvo priimtas ir Jūsų rengtas pranešimas dėl Rusijos vykdomo karo ekonominio poveikio Ukrainai ir visai Rytų kaimynystei.

– EURONEST Parlamentinėje asamblėjoje, vienijančioje EP ir Rytų kaimynystės šalių: Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos parlamentus, priimdami šį pranešimą mes kalbame ne tik apie ekonomiką, bet ir apie bendrą ES ir Rytų partnerių poziciją Rusijos, Baltarusijos atžvilgiu. Svarbu, kad ES ir Rytų partnerių sutarimas būtų vienodas. Rusijos karo žala Ukrainos bei visos Europos ekonomikai – akivaizdi, turime sutelkti visas turimas ES priemones ir šių valstybių paramą. Kartu nelengvoje situacijoje atsidūrusi ir Moldovos ekonomika. Reikia skatinti ES baigti teisinius procesus, kad įšaldytos Rusijos lėšos būtų panaudojamos paramai Ukrainai. Taip pat pačios sesijos metu daug dėmesio skyrėme Moldovos bei Ukrainos narystės dėl ES derybų etapui, Sakartvelo perspektyvai Bendrijoje. ES taip pat turi toliau remti šių valstybių pažangą, demokratijos stiprinimo siekius ir apskritai didinti savo įtaką Rytų Europoje, neleisti Rusijai užimti galios pozicijų.

– Pabaigai norėtųsi aptarti vieną svarbiausių temų šios EP kadencijos pradžioje – sveikatą. Jūs dalyvavote sprendžiant sveikatos klausimus, veikėte kovos su vėžiu ir COVID-19 įgytos patirties ir pasiruošimo ateičiai komitetuose. Ar sveikatos klausimai išliks ES prioritetu?

– Ši ES kadencija prasidėjo beprecedente pandemija. Ją pavyko suvaldyti veikiant visoms valstybėms narėms solidariai ir tai buvo esminis žingsnis gelbėjant žmonių gyvybes. Koordinuotai dalinomės vakcinomis tiek tarp valstybių narių, tiek ir su trečiosiomis šalimis. Mano Europos liaudies partijos frakcija akcentavo kovos su vėžiu prioritetą: pavyko sukurti komitetą, parengta detali strategija. Išskyrėme sritis, kurios tinka ir bendriems sveikatos klausimams: paslaugų prieinamumas, gydymo kokybė, tyrimų duomenų dalijimasis. Čia atsivėrė ne kartą mano akcentuota Rytų ir Vakarų Europos sveikatos apsaugos atskirtis.  Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. O man tikrai pasitaikė didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo. Štai neseniai viename Lietuvos miestelyje prie manęs priėjo moteris, kuri papasakojo, kad patikros metu jai buvo atrastas hepatito C virusas ir iškart pradėtas gydymas vaistais, kurie yra 100 proc. kompensuojami. Nuo programos pradžios, 2022 m. gegužės, iki dabar jau patikrinta daugiau nei 1 milijonas mūsų piliečių. O gydymas taikomas 3,5 karto daugiau pacientų nei iki jos pradžios. Tai gelbsti gyvybes, padeda ir kovoje su kepenų vėžiu. Lietuva yra pirmoji Centrinės Europos šalis, pradėjusi įgyvendinti šią programą. Neabejoju, kad sveikata liks ES prioritetu, judame link Europos sveikatos sąjungos.