„Prasidėjus reformai, Lietuvoje įsigali skundimo ir baimės atmosfera. Dabar darosi įprasta visais atvejais pagąsdinti vaiko teisėmis“, - teigė parlamentaras.

Pasak M. Puidoko, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojus Vaiko teisų apsaugos sistemos reformai, vien Klaipėdos apskrities teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai sulaukė 645 pranešimų dėl galbūt netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė pranešimų - melagingi.

„Kiek tie niekinių pranešimų tyrimai kainuoja mokesčių mokėtojams? Kodėl įteisintas anoniminis skundimas be jokios atsakomybės? Būtinas skubus ydingų poįstatyminių aktų keitimas“, - įsitikinęs Seimo narys.

Kaip pabrėžė M. Puidokas, atsakomybė už skundimą turi būti tiesioginė ir teisinė. „Taip pat svarbu kuo greičiau pradėti filmuoti vaiko teisių apsaugos darbuotojų susitikimus su šeimomis, kad teisinis procesas vyktų civiline tvarka ir tėvai dalyvautų priimant sprendimą procese, galėtų naudotis advokato paslaugomis. Kad neliktų tarnybų gąsdinimų konfidencialumu. Tėvai, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turi teisę kreiptis į advokatą, ginti save ir vaikus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „Kodėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje būtinos esminės permainos?“ vardijo parlamentaras.

Kiek tie niekinių pranešimų tyrimai kainuoja mokesčių mokėtojams? Kodėl įteisintas anoniminis skundimas be jokios atsakomybės?

Kaip pabrėžė M. Puidokas, šeimos yra įbaugintos. „Kai nuėjęs į darželį pasiimti vaiko randi raštelį, kad jis paimtas, tai - elementarus žmogaus teisių pažeidimas“, - įsitikinęs Seimo narys.

M. Puidokui atrodo absurdas, kad vienas iš motyvų paimti vaiką iš šeimos - nepakankamas materialinis aprūpinimas. „Turint omenyje didžiulę atskirtį Lietuvoje, tai skandalinga. Šeimoms reikia padėti, o ne atiminėti vaikus dėl to, kad skursta“, - pabrėžė Seimo narys.

M. Puidokas taip pat siūlys, kad bylose dėl vaikų paėmimo galėtų dalyvauti tėvai.

„Tokie sprendimai civiliniame procese turėtų būti atliekami žodine tvarka, teisėjui priimant sprendimą galėtų dalyvauti tėvai, visame šiame procese turėtų atsirasti advokatas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė M. Puidokas.

Taip pat parlamentaras žada teikti pataisas, kad posėdžiai, kuriuose vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai sprendžia dėl vaiko situacijos, būtų filmuojami, „kad vaiko teisių tarnybos žodis nebūtų prieš tėvų žodį“.

Kaunietei Evelinai Geležiūnienei, iš kurios prieš metus buvo paimtas vienas iš keturių vaikų, atstovaujanti advokatė Rūta Visocnik taip pat turėjo priekaištų vaiko teisių apsaugos specialistams. „Tarnybos pamiršo, kas jos yra ir kam dirba“, - teigė ji.

Advokatė analizavo konkretų iš šeimos paimto vaiko atvejį, stebėdamasi sprendimu, kad vienam iš Evelinos vaikų augti su mama nesaugu, o kitiems, kurie paimti nebuvo, - saugu.

„Vienas iš biurokratinių baisumų - kad tėvai įveliami į uždarą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti. Jiems reikia samdyti advokatus. Sisteminė bėda, kad tarnybos turi kuo greičiau išsiaiškinti situaciją ir kuo greičiau grąžinti vaiką į šeimą ir tik po to tikėtis bendradarbiavimo. Žmonės norės bendradarbiauti, jei matys, kad yra prasmė“, - įsitikinusi R. Visocnik.

Advokatė linkėjo tarnyboms ir net reikalavo atviro bendravimo su tėvais, kad žmonėms, iš kurių paimami vaikai, nereikėtų prašinėti informacijos.

Praėjusių metų spalio 18 dieną vieno iš vaikų netekusi E. Geležiūnienė tikino įvykdžiusi absoliučiai visus vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimus, kurie buvo jai keliami, bet vaikas negrąžinamas namo jau metus.

„Mano nuomone, įstatymas visiškai perspaustas, žalojami tėvai, vaikai ir visos šeimos“, - sakė moteris, kuriai pusmetį nebuvo leidžiama susitikti su paimtu vaiku. Panaikinus kardomąją priemonę, susitikimas įvyko, bet, kaip sakė Evelina, po tiek laiko vaikas buvo labai pasikeitęs.

Advokatei nesuprantama, kodėl taip ilgai trunka tyrimai. „Jei yra kelerių metukų vaikas ir įtariamas smurtas prieš jį, jis arba yra arba nėra. Ką tirti metus? Ikiteisminiai tyrimai - labai skausminga tema, ten verda žmogaus teisių pažeidimų katilas“, - piktinosi advokatė.

R. Visocnik įsitikinimu, galimo smurto prieš vaiką tyrimas turi trukti daugiausiai mėnesį, bet ne metus, kaip Evelinos atveju. „Nustačius, kad tėvai smurtavo, turi būti imamasi priemonių“, - pridūrė advokatė.

Pasak Seimo nario M. Puidoko, mes nebeturime nekaltumo prezumpcijos, tik norvegiškus įstatymus, tačiau norvegiškos pagalbos sistemos ir jos finansavimo - nė iš tolo. Nesuteikiame šeimoms pagalbos, bet suteikiame tarnyboms teisę iš tėvų paimti vaikus.

Seimo nario įsitikinimu, negalima šabloniniu būdu įdiegti svetimos šalies vaiko teisių apsaugos sistemos dėl vienos paprastos priežastis - mes kitaip gyvename, kitokios Lietuvos tradicijos, socialinė padėtis.