- Jonas Kisielius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis patvirtino, kad buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui galėjo užsiminti apie norą turėti pastovesnes pareigas.
D. Zabulionis teisme taip pat liudijo apie planus skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.
LAKD vadovo pavaduotojas buvo atleistas 2017 metais, kai teisėsauga perdavė Susisiekimo ministerijai informaciją apie jo susitikimus su R. Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. Anot pareigūnų, per susitikimus derinta, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.
Taip pat teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į šias pareigas buvo paskirtas R. Kurlianskio ir N. Eidukevičiaus dėka.
D. Zabulionis teigė, kad su R. Kurlianskiu jis buvo draugas nuo studijų laikų. Anot jo, jie bendravo šeimomis, reguliariai susitikdavo.
„Rimantas Sinkevičius (buvęs buvęs susisiekimo ministras – BNS) paprašė, kad pas jį užeičiau, ir tada jis pateikė pasiūlymą, ar nenorėčiau pagalvoti pereiti į Automobilių kelių direkciją“, – prisiminė liudytojas.
Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko.
„Supratau, kad mano pareigos, kaip įmonės direktoriaus yra laikinos, jie skiriami ketverių metų kadencijai“, – kalbėdamas apie savo buvusias direktoriaus pareigas Lietuvos standartizacijos departamente pridūrė D. Zabulionis.
Jis prisiminė, kad per susitikimus su R. Kurlianksiu jis „gal ir galėjo užsiminti apie norą gauti pastovesnį darbą“.
Per apklausą 2017 metais D. Zabulionis liudijo, kad R. Kurlianskiui sakė, jog darbas Standartizacijos departamente yra beprasmis.
Raimondas Kurlianskis / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.
Anot jo, pagrindinės funkcijos naujose pareigose LAKD buvo viešųjų pirkimų organizavimas.
D. Zabulionis akcentavo, kad buvo susipažinęs su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, tačiau tvirtino, kad pirkimo sąlygų dokumentą rengė viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.
Jis teigė, kad dovanų dėl šio projekto jis iš nieko nebuvo gavęs.
„Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko“, – kalbėjo D. Zabulionis.
„Aš nesu kaltinamas D. Zabulionio papirkimu, kaip tai gal keistai beatrodytų“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Kurlianskis.
Jis tvirtino, kad jam smagu, kai jo draugas eina geras pareigas, tačiau pabrėžė, kad jis pats buvo pajėgus jas gauti.
R. Kurlianskis byloje kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.
K. Daukšys beveik nieko nebeprisiminė
Kęstutis Daukšys teigė beveik nieko nepamenąs apie Pelno mokesčio įstatymo keitimo aplinkybes.
Įtariama, kad buvęs „darbietis“ V. Gapšys R. Kurlianskio prašymu turėjo paveikti K. Daukšį dėl Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo.
Parlamente 2015 metais svarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo Lietuva turėjo į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą, sugriežtinančią dividendų apmokestinimą, nevisiškai atitiko direktyvą.
Kęstutis Daukšys / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.
Įstatymo pataisomis, pasak naujienų portalo delfi.lt, buvo nepatenkinta „Vilniaus prekybos“ grupė, o „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis dėl jų bandė daryti įtaką kai kuriems Seimo nariams, kad būtų pakeistos formuluotės.
K. Daukšys teisme liudijo, kad su R. Kurlianskiui buvo susitikęs vieną ar du kartus. Vieną kartą susitiko restorane prie Seimo, kitą kartą – pačiame Seime.
Jis nebeprisiminė Pelno mokesčio ir kitų įstatymų projektų keitimo aplinkybių. Į daugelį klausymų politikas atsakė: „Neatsimenu“.
„Aš dabar neatsimenu, esmę greičiausiai ruošiau pats“, – apie Pelno mokesčio įstatymą kalbėjo K. Daukšys.
Jis liudijo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kalbėjo su V. Gapšiu dėl Pelno mokesčių įstatymo pakeitimo.
„Paprastai frakcijos seniūnas atsiskaito savo frakcijai“, – kalbėjo jis.
Ankščiau K. Daukšys teisėsaugai davė parodymus, kad nežino, kodėl V. Gapšys 2015 metai atsisakė Darbo partijos frakcijos seniūno pareigų, kurias vėliau perėmė jis pats.
Tada jis R. Kurlianskį įvardijo, kaip ekonomikos specialistą.
2017 metais teisėsaugai duotuose parodymuose K. Daukšys taip pat į didžiąją dalį klausimų negalėjo atsakyti, nes neatsimena.
Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...