„MG Baltic“ byloje prieš valstybę atsakovu įtraukė V. Baką

Politikas tai vadina spaudimu už nepalankią koncernui veiklą.

„MG Baltic“ yra padavęs valstybę į teismą už, jo nuomone, neteisėtus veiksmus renkant ir viešinant žvalgybinę informaciją.

Koncernas teigia, kad naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės rodo akivaizdų V. Bako piktnaudžiavimą turimais NSGK pirmininko bei Seimo nario įgaliojimais bei veikimą juos viršijant.

Anot jo, V. Bakas neteisėtai išviešino, panaudojo ir sąmoningai klaidingai interpretavo žvalgybos duomenis, prisidengdamas viešu interesu, tenkino išimtinai asmeninius politinius interesus.

„MG Baltic“ remiasi naujojo NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teiginiais, kad V. Bakas komitetą buvo pavertęs savo individualia įmone.

D. Gaižauskas taip pat kritikavo Seimo nario sprendimus viešinti parlamentinį tyrimą apie verslo poveikį politikai panaudojant žvalgybinius duomenis. Be to, jis tvirtino, kad žvalgybinės informacijos negalima lyginti su teismo nuosprendžiais.

Aišku, kad bandoma parodyti visiems, kurie ketina gilintis į oligarchų interesus, kad su jais bus dorojamasi.

„Atsakovas V. Bakas, piktnaudžiaudamas įgaliojimais ir manipuliuodamas nepatikrintina žvalgybine informacija, grubiai pažeidė esminius demokratinės teisinės valstybės principus. Pasitelkdamas valstybės prievartos aparatą siauriems asmeniniams populistiniams interesams padarė didelę žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai valstybei“, – BNS persiųstame pranešime cituojama „MG Baltic“ advokatė Solveiga Palevičienė.

Ji tvirtino, kad žvalgybinė informacija negali būti pagrindu konstatuoti vieno ar kito asmens teisinį statusą, o nekaltumo prezumpcijos pažeidimas politikams kuria stiprias prielaidas „dar vienai laimėtinai bylai Strasbūro teisme“.

V. Bakas BNS sakė, kad tokiais veiksmais „MG Baltic“ siekia diskredituoti pernai NSGK atliktą parlamentinį tyrimą ir bauginti politikus, kurie išaiškino koncerno veiksmus.

„Aišku, kad bandoma parodyti visiems, kurie ketina gilintis į oligarchų interesus, kad su jais bus dorojamasi“, – teigė politikas.

„Kodėl ponas Gaižauskas įsitraukė į koncerno gynybą ir jo teiginiai atsiduria ieškiniuose, man sunku pasakyti. (...) Šiuo atveju jis sąmoningai ar nesąmoningai bendradarbiauja su koncernu“, – pridūrė jis.

„Čia yra desperacija tiek „MG Baltic“, tiek politikų, kurie jiems talkina“, – kalbėjo V. Bakas.

Ieškinį prieš valstybę yra pateikęs pats koncernas ir pernai paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose minimi asmenys – buvęs prokuroras Ramutis Jancevičius, „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė, buvęs koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Šioje byloje valstybei atstovauja Seimo kanceliarija, Vyriausybė, kitos institucijos. Kaip atsakovas įtrauktas ir VSD direktorius Darius Jauniškis.

Ieškovai kaltina valstybę ir VSD vadovą neteisėta veikla daugiau nei 13 metų rinkus ir po to paviešinus su jais susijusią informaciją. Jie taip pat teigia, kad verslo įtaką politikai tyręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiurkščiai pažeidė jų garbę ir orumą.

Atskiroje byloje „MG Baltic“ yra padavęs į teismą VSD. Koncernas siekia pripažinti, kad žvalgybos pažymose esanti informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo dalykinę reputaciją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pernai perduotuose VSD raštuose fiksuoti „MG Baltic“ atstovų pokalbiai, minima, kad koncerno veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus.

„MG Baltic“ žvalgybos duomenis vadina nuomonių ir prielaidų kratiniu.

Remdamasis pažymomis, Seimo komitetas suformulavo parlamentinio tyrimo išvadas, jas 2018 birželį patvirtino Seimas.

„MG Baltic“ pirmos instancijos teisme taip pat yra laimėjęs bylą prieš V. Baką, politikas pripažintas padaręs žalą koncerno reputacijai.

Parlamentaras šį sprendimą apskundė, tačiau byla aukštesnės instancijos teisme dar neišnagrinėta.

Dar kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, koncernas ir buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius politikams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui ir kitiems už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą. Baudžiamosios bylos kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus.

V. Bakas: tai nėra Bako kova prieš „MG Baltic“

V. Bakas sako, kad neketina kovoti su koncernu „MG Baltic“, kuris pateikė teismui papildytą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį įtraukė atsakovu. Politikas sako, kad vykdo savo, kaip parlamento nario, pareigą tarnauti valstybei, visuomenei, o ne atskiroms grupėms.

„Koncerno advokatams reikia visuomenei parodyti, kad tai yra Bako ir koncerno kažkokia kova smėlio dėžėje. Nieko panašaus, mano interesai yra kiti. Tai yra apsaugoti valstybę nuo neteisėtos interesų grupių įtakos, ar tai būtų Mockaus koncernas, ar tai būtų Numavičiaus koncernas (anksčiau), ar tai būtų ateities kažkokie koncernai. (...) Tai nėra Bako kova prieš koncerną. Šiuo atveju aš vykdau savo, kaip parlamento nario, pareigą tarnauti valstybei, visuomenei, o ne atskiroms grupėms. Aš čia neaptarnavau koncerno interesų, nepaisant spaudimo, va čia yra bėda“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė V. Bakas.

Aš čia neaptarnavau koncerno interesų, nepaisant spaudimo, va čia yra bėda.

Jo nuomone, tai, ką dabar daro koncernas „MG Baltic“  ir jo savininkai, yra siekis išvengti atsakomybės – tiek teisinės, tiek reputacinės.

Pasak V. Bako, skaidrumas, išviešinimas tokių oligarchinių darinių yra geriausias vaistas, kuris gali padėti apsaugoti visuomenę nuo tokių oligarchinių grupių.

V. Bako teigimu, yra parengtos ir prevencinės priemonės – įstatymų projektai.

Jei būtų politinė valia, pasak parlamentaro, jau sausio mėnesį turėtume Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir tie žmonės turėtų paaiškinti savo turto kilmę, o jeigu to nepadarytų, tai jo netektų. Pasak V. Bako, toks įstatymas galiotų 10 metų atgal.

„Mes turime naujausią Europos žmogaus teisių teismo praktiką – čia tiems, kurie gąsdina, kad Bakas siūlo tai, kas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijai prieštarauja tai, kad mes, politikai, nesugebame surasti sprendimų, kurie apribotų arba apsaugotų visuomenę nuo oligarchinės įtakos ir nuo pasipelnijimo. Jeigu būtų politinė valia, toks įstatymas būtų priimtas“, – mano V. Bakas.

Jo įsitikinimu, taip pat reikėtų sustiprinti pilietinę visuomenę. “Rudenį ketinu teikti įstatymų pataisas, kurie sustiprintų asociacijų veiklą“, – būsimais planais pasidalino V. Bakas.