Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina kol kas nesvarstyti siūlymo, kuriuo numatoma numatyti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą sporte.

Tokį siūlymą yra pateikęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas socialdemokratas Juras Požela.

"Sprendžiant klausimą, ar būtina kriminalizuoti veikas, susijusias su sukčiavimu sporte, kai šios veikos padaromos ne turtiniais tikslais, t.y. siekiant sportinės naudos, būtina įvertinti, ar šių veikų kriminalizavimas nepažeis ultima ratio principo", - teigiama VRM parengtame Vyriausybės išvados projekte.

Anot ministerijos, prieš kriminalizuojant tam tikras veikas būtina išsamiai išanalizuoti ir įvertinti kitus alternatyvius problemos sprendimo būdus, pavyzdžiui, ar šiuo atveju nereikėtų prioriteto teikti civilinės teisės priemonėms ar specialioms sporto klausimus reglamentuojančioms nuostatoms, tokioms kaip sporto organizacijų taikomos sankcijos nutraukiant ar ribojant valstybinį finansavimą.

VRM taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos Taryboje rengiamas Konvencijos dėl kovos su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais projektas, kuriame siūlomas visas priemonių – finansinių, institucinių, reguliacinių, bendradarbiavimo, taip pat ir baudžiamųjų – paketas.

„Manytina, kad būtų tikslinga palaukti galutinio Konvencijos teksto varianto, iš kurio nuostatų būtų aišku, kokie įpareigojimai numatomi Europos Tarybos valstybėms narėms ir kokie nacionalinių įstatymų pakeitimai būtų reikalingi, siekiant suderinti nacionalines ir tarptautines teisės aktų nuostatas", - nurodo VRM.

Parlamentaro J.Poželos teigimu, susitarimai dėl sporto varžybų arba rungtynių rezultato ir nelegalios lažybos yra viena iš opiausių globalių sporto problemų. Pasak jo, šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už sukčiavimą sporto sektoriui dėl jo specifikos yra neefektyvi.

"Viena iš neefektyvumo priežasčių yra tai, kad sukčiavimo sporte motyvas gali būti ne tik svetimo turto įgijimas, bet ir kiti motyvai, tiesiogiai nesusiję su turtiniais santykiais. Pavyzdžiui, varžybų arba rungtynių rezultatais gali būti manipuliuojama dėl konjunktūrinių, asmeninių, ar kitokių interesų, tiesiogiai nesusijusių su svetimo turto įgijimu", - teigia socialdemokratas.

Jis Baudžiamąjį kodeksą siūlo papildyti atskirtu straipsniu dėl sukčiavimo sporte.

Pagal pataisą, tas, kas savo ar kitų naudai, tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė įtakoti ar įtakojo sporto varžybų arba rungtynių rezultatą pažeidžiant nešališkumo kūno kultūros ir sporto veikloje principą ir varžybų arba rungtynių nuostatus, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tuo metu už tokias veikas, siekiant įgyti didelės vertės turtą ar turtinę teisę, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Jei tokie veiksmai būtų padaryti siekiant įgyti nedidelės vertės turtą, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Tas, kas žinodamas apie sukčiavimą dalyvautų lažybose, susijusiose su tomis sporto varžybomis arba rungtynėmis, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.