Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį pareiškė, kad didėjantis gynybos biudžetas kitais metais leis spręsti dalį Lietuvos kariuomenės problemų, nors santykinės išlaidos krašto apsaugai lieka vienos mažiausių tarp NATO narių.

Seimo praeitą savaitę patvirtintame kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skiriama 980,5 mln. litų - 56 mln. litais daugiau nei šiais metais. Tiek 2013, tiek 2014 metais išlaidos gynybai sudaro 0,78 proc. nuo bendrojo vidaus produkto - gerokai mažiau, nei NATO reikalaujamas 2 proc. rodiklis.

"Mes po truputį bandome spręsti tas problemas, kurios buvo susikaupę - pirmiausia nuo tokių bazinių dalykų, kaip kovinis rengimas, šaudmenys, apranga, paskui - modernizavimo projektai", - žurnalistams sakė ministras.

Palyginti su šiais metais, finansavimas ginklams ir karinei įrangai didėja du kartus - nuo 16,4 mln. litų iki 34,2 mln. litų. Kaip ir anksčiau, apie du trečdalius gynybos finansavimo bus skiriama personalo išlaikymui.

Valdančioji koalicija yra įsipareigojusi siekti, kad 2016 metais gynybos finansavimas pasiektų 1 proc. BVP. Kad būtų pasiektas šis rodiklis, 2015 ir 2016 metais krašto apsaugos finansavimas turėtų augti gerokai greičiau nei šiemet.

Žurnalistams ministro pristatytose skaidrėse išskirti penki krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai: plėtoti oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemą, plėtoti paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje pajėgumus, stiprinti sausumos karinių vienetų kovinius pajėgumus, plėtoti kibernetinio saugumo pajėgumus, stiprinti pilietinį, tautinį ir patriotinį ugdymą.