„Kiekvienu etapu (Aliaksandras – BNS) Lukašenka didina įtampą pasienyje. Neseniai jie paskelbė EHU ekstremistine organizacija. Tai universitetas, veikiantis tremtyje Vilniuje, tai reiškia, kad dėstytojai, studentai ir jų šeimos vėl yra Baltarusijos režimo taikinys, ir mes turime tai spręsti“, – žurnalistams Liuksemburge antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis akcentavo, kad šią situaciją reikėtų spręsti darant didesnį spaudimą Minskui.
Baltarusijos režimo sprendimą praėjusią savaitę pasmerkė Europos Sąjunga (ES), Lietuvos, Švedijos bei Suomijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
EHU buvo įkurtas Minske 1992 metais, tačiau 2004-aisiais dėl politinių priežasčių jo veikla Baltarusijoje nutraukta.
Sulaukęs pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, Šiaurės Ministrų Tarybos, JAV ir kai kurių Europos valstybių, universitetas atnaujino savo veiklą Vilniuje.
2006 metais EHU išduotas leidimas vykdyti studijas ir su jomis susijusią veiklą Lietuvoje.
Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas šių metų balandžio 14-osios sprendimu pripažino EHU ekstremistine organizacija.
Minsko teigimu, „universitetas vykdo kryptingą darbą siekdamas destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį šalyje“, EHU esą „naudoja kai kurių kaimyninių valstybių specialiosios tarnybos, siekdamos pakenkti Baltarusijos interesams politinėje, humanitarinėje ir informacinėje sferose“.
K. Budrys: vengrų ministro elgesys turi būti ištirtas
Lietuvos diplomatijos vadovas sako, kad nepaisant pasikeitusios Vengrijos valdžios, pareigas bebaigiančio užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) galimas informacijos teikimas Kremliui turi būti nuodugniai ištirtas.
„Tie kaltinimai ir informacija, kad Bendrijos duomenys buvo perduoti Rusijos pusei, turi būti nuodugniai ištirti. Negalime leisti, kad tokie pažeidimai liktų neišnagrinėti. Tai svarbu“, – žurnalistams Liuksemburge antradienį sakė užsienio reikalų ministras.
Jis Vengrijos rinkimų rezultatus vadino puikiu pokyčiu Europai.
„Dabar mes tikrai nekantriai laukiame, kad galėtume pasinaudoti šiuo impulsu. Dabar mūsų pilyje, mūsų kambaryje nebus „Trojos arklio“ ir tai gerai. Kita vertus, negalima pamiršti to, kas buvo padaryta anksčiau“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.
Ministras taip pat akcentavo, kad Bendrija turėtų suteikti 90 mlrd. eurų paramos paskolą Ukrainai ir pirmąją išmoką atlikti jau kitą mėnesį.
Šios paskolos suteikimą kurį laiką blokavo Budapeštas.
Be kita ko, K. Budrio teigimu, Europos Sąjunga (ES) turėtų pradėti ir Ukrainos stojimo į Bendriją procesą.
„Dabar turime oficialiai pradėti procesą, jei nėra jokių kliūčių. Kalbant apie sankcijas Rusijai, 20-asis paketas jau parengtas. Turime judėti į priekį, nes tai yra tikrasis instrumentas, kuriuo galime daryti spaudimą Rusijai ir priartėti prie teisingos ir ilgalaikės taikos“, – nurodė ministras.
Rytų Europos žiniasklaidos priemonių grupės kovo pabaigoje paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad P. Szijjarto ES diplomatinių susitikimų paraštėse bendravo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir buvo pasiruošęs dalytis su juo svarbiais Bendrijos dokumentais.
Įvairios ES šalys pareiškė susirūpinimą šiuo vengrų ministro elgesiu, o Briuselis teigė, kad pranešimai, pagrįsti nutekintais telefoniniais pokalbiais, kelia nerimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)