Ministrė: nepaprastoji padėtis nesuteiktų teisės prieš migrantus naudoti jėgą (interviu)

– Šnekant apie push–backą, dėl ko Vengrija buvo kritikuojama. Visgi, kaip suprantu iš jūsų koalicijos partnerių norų įvesti nepaprastąją padėtį, tai ji leistų pasitelkus kariuomenę taikyti tam tikras aktyvesnes fizines sienos apsaugos priemones. Tai ar tos aktyvesnės fizinės sienos apsaugos priemonės irgi galėtų būti tas vadinamasis push–backas?

– Šiandien atsakyti, ar reikėtų ir ar galėtume įvesti nepaprastąją padėtį, tai galėtų padaryti, be abejo, Seimas. Bet pagrindinis dalykas – įsivertinti, ar šiandien mes turime prielaidas tai daryti, ar mums neužtenka, kokias galimybes mes dabar turime pagal įstatymą. Tai turėtų atsakyti Vidaus reikalų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija, nes tai yra dviejų ministerijų kompetencijų ribose. Tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje, svarbu būti pasiruošusiems, jeigu bus poreikis, turėtume įsivesti nepaprastąją padėtį, ir iš esmės tinkamai vertinti faktinę situaciją, kuri yra labai dinamiška. Džiaugiuosi, kad tie susitikimai yra reguliarūs ir informacija yra vertinama realiuoju laiku.

Ką leistų nepaprastoji padėtis, tai didesnių kariuomenės pajėgumų pasitelkimą. Bet kuriuo atveju, nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad eliminuojami visi tarptautiniai įsipareigojimai. Tai, kad įvedi nepaprastąją padėtį, nereiškia, kad prieš civilius gali naudoti fizinę jėgą. Tai yra suprantama. Pagrindinis lūkestis: kokiu būdu, likdami demokratine valstybe, kuri gerbia žmogaus teises, mes galime tvarkytis tiek su Lukašenkos neteisėtais veiksmais, tiek su migracijos srautu, kuris kelia iššūkį ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai, nes puikiai suprantame, pagrindinis didžiosios migrantų dalies tikslas – nelikti Lietuvoje.

– Visgi Lietuvoje yra ir kitas įstatymas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurį netgi prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis palygino su Vengrijoje esančiu esą panašiu įstatymu. Iš esmės šis įstatymas apsaugo ne tik nuo ,,vaikus gąsdinančių", jūsų mėgstamų Iron Maiden reklamų, bet ir nuo informacijos apie LGBT temas. Tai ar sutinkate su Prezidentūra, kad čia turime tam tikrų panašumų su Vengrijoje priimtu įstatymu, kuris susilaukė ES kritikos?

– Man tai norėtųsi vertinti tą pačią temą kitame kontekste, kuris yra tiesiogiai susijęs Teisingumo ministerijos lauke. Iš esmės, jeigu mes pasižiūrėtume visuomenės informavimą ir teisę gauti informaciją, tai visai neseniai, prieš porą savaičių, paskelbta Europos Komisijos ataskaita. Būtent ten analizuojama ir Lietuva. Mums ten sekasi, tiesą sakant, labai neblogai. Mes esame giriami už nemažai dalykų, vienas iš jų yra žiniasklaidos atstovų teisė į saviraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją. Jeigu mes pasižiūrėtume jūsų minėtas temas, tarkime, metalo grupių koncertai Lietuvoje, kurie dėl pandemijos yra sustabdyti, bet įprastai vyksta ir nekelia iššūkių. Lygiai tas pats, ką mes matome, kad LGBT tema yra viešoje erdvėje ir ji yra pateikiama skirtingose žiniasklaidos priemonėse. Mes matome iššūkį, ar tikrai ji yra prieinama visiems žmonėms pakankamai išsamiai, kad būtų galima supažindinti ir tuos žmones, kurie nėra susipažinę, kodėl partnerystė yra reikalinga ir vienos lyties asmenimis.

Be abejo, yra ir ta blogoji praktika. Pavyzdžiui, vienas iš pareiškimų nukeliavo dabar į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to paties jūsų minimo įstatymo Lietuvoje taikymo ir čia turbūt lauksime EŽTT, ar šitas įstatymas yra ribojantis ir ar nereikėtų Lietuvai su tuo susitvarkyti.

Mano asmenine nuomone šis įstatymas yra ydingas, tik turbūt ta pozityvioji dalis, kuo aš labai džiaugiuosi ir ką reikėtų akcentuoti, kad praktikoje mes matome reportažus, objektyvias temas, kur pristatomos būtent LGBT temos problematika, tiek mes matome tuos pačius roko ar metalo koncertus.

– Tai, kaip suprantu, šiuo metu Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas jums ne itin patinka, bet iki Europos institucijų sprendimo nematote poreikio koreguoti arba apskritai šį įstatymą panaikinti?

– Akivaizdu, kad šis įstatymas, kuris galioja Lietuvoje, garbės Lietuvai nedaro. Atitinkamai turbūt reikėtų įsivertinti jo koregavimo galimybes ir poreikius, įsivertinti praktiką. Svarbiausia čia įsivertinti kaip ir neapykantos kalbos atveju, kiek reguliavimo mes turime. Klausimas, ar praktikoje tai veikia, ar reikia pakoreguoti patį reguliavimą, kad atitiktų. Lygiagrečiai ir čia mes turime tą patį iššūkį.

Tai, kad įvedi nepaprastąją padėtį, nereiškia, kad prieš civilius gali naudoti fizinę jėgą.

– Bet sutinkate su Prezidentūros, Povilo Mačiulio logika, kad kol turime panašią teisinę bazę kaip Vengrijos, tol šios valstybės dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų mes negalime kritikuoti?

– Aš esu tikra, kad Prezidentūra neturi būti komentuojama dėl savo retorikos. Esu tikra, kad bent jau iš savo pusės, mes matome daug namų darbų, kurių mes nepadarome. Tai mes juos ir darome. Geriausias pavyzdys, kad šiandien Lietuva neturi užtikrinamo vienalyčių porų santykių įtvirtinimo, Lietuva vis dar neturi sutvarkiusi asmenvardžių rašybos, ir dėl to turi daug teisminių bylų. Mes iki šiol neturime ir kai kurių kitų žmogaus teisių, dėl kurių teismai sprendžia ir taiso įstatymų leidėjų nepriimtų įstatymų spragas. Akivaizdu, kad namų darbų yra, bet turėti savo poziciją dėl žmogaus teisių yra viena esminių užsienio politikos pareigų.

– Laisvės partija į Seimo pavasario sesiją atėjo su pareiškimu, kad dabar bus žmogaus teisių pavasaris. LGBT teisės buvo vienas iš Laisvės partijos pirmųjų prioritetų. Norėjote ganėtinai greitai priimti pakeitimus. Dekriminalizavimas irgi buvo planuojamas pavasario sesijoje. Jūs pati esate išreiškusi viltį per pavasario sesiją sutvarkyti jūsų jau minėtų lotyniškų rašmenų naudojimą asmens dokumentuose. Bet ir šis projektas dar nėra įgyvendintas. Mano klausimas: prie kokių Laisvės partijos prioritetų įgyvendinimo jūs, kaip teisingumo ministrė, šiuo metu jau esate prisidėjusi?

– Turbūt labai svarbu, kad tie projektai iš esmės juda. Jeigu mes kalbame apie asmenvardžių rašybą, tai mes jau turime Seimo Švietimo komiteto pozityvią išvadą, mes turime Vyriausybės išvadą. Dabar liko Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstymai ir tada mes keliaujame į svarstymą ir priėmimą. Atitinkamai mes lygiai tą patį turime su dekriminalizacijos projektu. Praėjo komitetus, liko Seimo salė. O dėl Partnerystės įstatymo bus grįžta su nauju projektu rudens sesijoje.

Asmeniškai jeigu kalbėtume apie Teisingumo ministerijos prioritetus, kurie nėra tik Laisvės partijos, bet ir platesni, nes mes turime nemažai pavaldžių įstaigų ir kuruojamų politikos sričių, kurios labai svarbios Lietuvai. Tai pasinaudodama proga akcentuosiu, ką Teisingumo ministerija lygiagrečiai darys, nes Laisvės partijos planai yra pakankamai aiškūs ir žmogaus teisių darbotvarkė lieka. Iš Teisingumo ministerijos mes planuojame be Bausmių vykdymo kodekso peržiūros, dalies Baudžiamojo kodekso, Probacijos įstatymo peržiūros, atitinkamai judėti ir su teismams nebūdingų funkcijų atsisakymu. Tai iš esmės, kad ten, kur tikrai nereikia teismo sprendimo, galėtume to atsisakyti ir žmonėms nereikėtų dėl to kreiptis. Lygiagrečiai mes planuojame jau rudenį pasižiūrėti ir judėti su notariniais veiksmais, t.y. ar tikrai visi notariniai veiksmai, kurie šiandien yra reglamentuoti, yra būtini. Galbūt galime kai kur jų atsisakyti ir atitinkamai sumažinant tą administracinę naštą.

Mes planuojame grįžti ir prie žmogaus teisių platesnio konteksto, tai iš esmės yra ir asmens duomenų apsauga, kas yra labai svarbu. Namų darbų yra daug, tai tikiuosi, kad rudens sesija bus pakankamai įdomi.

– Bet visgi susilaukėte kritikos, kad nepavyko priimti ne tik Laisvės partijos prioritetų, jūsų rėmėjams ir palaikytojams aktualių klausimų, bet apskritai plačiai visuomenei ir netgi opozicijai, kaip suprantu, svarbių ir aktualių klausimų. Pavyzdžiui, kalbu apie Referendumo įstatymą. Kas lėmė, kad nepavyko šio projekto priimti iki liepos mėnesio, kuomet buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, apie kurį jau buvo žinoma iš anksto?

– Jeigu žiūrėtume objektyviai, į oficialią statistiką, o ne opoziciją, tai mes matytume, kad pagal pavasario sesijos planų vykdymą Teisingumo ministerija pasižymi 86 proc. rezultatyvumu pagal planuotus ir įvykdytus darbus. Visų ministerijų kontekste pavasario sesijoje mes užimame 3 vietą iš 14. Manyčiau, kad tai yra tikrai puikus rezultatas.

Jeigu mes kalbame konkrečiai apie Referendumo įstatymą, tai pateikimas įvyko pavasario sesijoje, šiuo metu Seimas turės namų darbus – tinkamai įsivertinti visus klausimus, kurie tiesiogiai susiję.

Tarkime, viena iš tų aktualių Lietuvai – internetinio balsavimo galimybės, kurios tiesiogiai aktualios ir referendumams. Nes jeigu yra planuojama grįžti dėl dvigubos pilietybės referendumo, aktyvesnis pasaulio lietuvių įtraukimas į tai turbūt yra esminė prielaida, kad būtų sėkmingas referendumas. Yra lūkestis, kad Referendumo įstatymas būtų priimtas ne tik kuo greičiau, bet ir kuo kokybiškiau, nes esminė prielaida yra ta, kad mes ne tik turime įstatymą, bet turime ir kokybišką įstatymą, kuris įgalina mūsų visuomenę dalyvauti referendumuose ir priimti svarbius sprendimus.