Visa tai – ne dviejų Kėdainių politikų konflikto atomazga. Tai klausimas apie patyčias, atsakomybę ir veidmainystę valdžioje. Ypač tada, kai su anoniminiu puolimu siejamas žmogus dirba ministerijoje, kuri pati mokykloms kalba apie patyčių prevenciją, pagarbų bendravimą ir atsakomybę už viešai ištartą žodį. Štai todėl ši istorija neišvengiamai peržengia vieno politiko reputacijos ribas. Ji kelia esminį klausimą: ar žmogus, siejamas su slapta vykdytomis atakomis prieš politinį oponentą, gali toliau dirbti institucijoje, kuri valstybės vardu moko vaikus ir mokyklas pagarbos, skaidrumo bei atsakomybės?
Du skundai su užuomina į gerokai platesnį reiškinį
Seimo narys V. Fiodorovas sako, kad ribas peržengiantys anoniminiai puolimai prieš jį socialiniuose tinkluose vyksta jau nuo 2023 m.
„Tas pats rašymo stilius, ta pati retorika, tie patys fotomontažai, ta pati schema: iš anoniminių anketų ir „dalyvių anonimų“ į įvairias Kėdainių krašto „Facebook“ grupes pasipila įrašai, komentarai, abejonės, užuominos ir bandymai formuoti nepasitikėjimą“, – sakė V. Fiodorovas.
Į teisėsaugą Seimo narys kreipėsi dar 2025 m. spalio mėnesį tik dėl dviejų konkrečių atvejų – ne todėl, kad šmeižikiškų komentarų daugiau nebuvo, o todėl, kad rinkti, dokumentuoti ir skųsti visus per dvejus metus pasipylusius anoniminius išpuolius būtų užtrukę daug laiko. Pasak V. Fiodorovo, pakako paimti porą ryškiausių pavyzdžių, kad būtų galima įvertinti ne pavienį komentarą, o pačią veikimo manierą.
Vienas iš skundų buvo pateiktas dėl „Facebook“ grupėje „Kėdainių bėdos“ po įrašu „Kada dirbt Seime pradės?“ paskelbtų komentarų ir paties įrašo. V. Fiodorovas teisėsaugos prašė vertinti komentarų autorių veiksmus kaip šmeižtą (BK 154 str.) ir kurstymą prieš tautinę grupę (BK 170 str.).
Vieni iš cituojamų komentarų, kuriuos rašė anonimas, pagarbiu tonu tikrai netryško. Greičiau priešingai – juose politinė kritika buvo maišoma su niekinimu, tautinės kilmės akcentavimu ir bandymu kabinti nelojalumo valstybei etiketę:
„J. S., taip kaip ir pats dirbi Fiodorovo patarėju su penkiais teistumais. O rusas Fėdia – pigus „piarščikas“, kuris varganos kolegijos įveikti neišgali“; „koks tau skirtumas, Kėdainiai visų, asiliuk, bet tik kažkodėl ant sosto rusas Fėdia sėdi, o pats po anonimu pasislėpęs komentuoji“; „beje, ar šis Seimo narys yra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje arba įstojęs į Šaulių sąjungą? Ar jis bus lojalus tik kacapams, jei šie ateitų?“
Pats V. Fiodorovas akcentuoja esąs lietuvis, niekada nepriklausęs jokiai kitai tautinei bendruomenei. Tačiau anoniminiuose komentaruose jis nuosekliai vadinamas „rusu Fėdia“, keliami klausimai dėl jo lojalumo valstybei, mėginama susieti jį su itin jautriu visuomeniniu ir politiniu kontekstu Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą. Kitaip tariant, komentarais buvo bandoma ne tik pašiepti, bet ir formuoti naratyvą, esą V. Fiodorovas vien dėl savo rusiškų šaknų gali būti mažiau lojalus Lietuvai.
Kitas skundo objektas – dar vienas įrašas, kuriame pasidalinta fotomontažu, sujungiančiu 15min.lt straipsnio antraštę „Seimo išlaidūnai: kas per pusmetį išleido daugiausia parlamentinių lėšų?“ su Seimo paskelbtais V. Fiodorovo parlamentinės veiklos išlaidų duomenimis.
Tyrimas patvirtino, kad V. Fiodorovas į 15min.lt minimą „vienuoliktuką“ iš tikrųjų nepateko – jo pavardės ten nebuvo, o žurnalistas Ramūnas Jakubauskas tai patvirtino policijos pareigūnams raštu.
Po V. Fiodorovo skundų dėl šių įrašų ir komentarų feisbuke teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„2025 m. spalio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio „Šmeižimas“ 1 dalį“, – nurodė prokuratūra.
Grupės administratorė atskleidė, kas slepiasi po anonimų kaukėmis
Esminius parodymus tyrime davė „Facebook“ grupės „Kėdainių bėdos“, kurioje buvo šmeižiamas Seimo narys V. Fiodorovas, administratorė.
Matyt, kai kurie anonimai pamiršo, kad anonimiškumas nuo administratoriaus akies neapsaugo, o teisėsaugai pareikalavus, informacija apie anonimus yra pateikiama…
Liudytojos parodymuose ir savanoriškai pateiktose septynių jos grupės veiklos žurnalų nuotraukose aiškiai matyti, kad 2025 m. spalio 14 d. 23.09 val. ji patvirtino anoniminį T. Bičiūno įrašą „Kada dirbt Seime pradės?“
Kitą dieną, gavusi V. Fiodorovo skundą dėl melagingos informacijos, ji ištrynė tą patį T. Bičiūno anoniminį komentarą su fotomontažu.
Paaiškėjo, kad dalis komentarų, kuriuose V. Fiodorovas buvo niekinamai vadinamas „rusu Fėdia“, „piarščiku“, o kiti diskusijos dalyviai – „asiliukais“, buvo parašyti ne iš T. Bičiūno anketos. Jie buvo parašyti iš akivaizdžiai netikros, vadinamojo „boto“ anketos, kurios vardas buvo To Mas. Matyt, tiesiog neįtikėtinas sutapimas – ir, žinoma, grynas atsitiktinumas.
Turi teisę reikalauti paneigimo ir žalos atlyginimo
Po šio tyrimo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatuojant, kad komentarai vertinti kaip emocingi, poleminiai vertinimai, o politikams, kaip viešiems asmenims, taikomos platesnės leistinos kritikos ribos.
Tai – grynai teisinis vertinimas. Jis negali būti suprastas kaip patvirtinimas, kad anoniminio puolimo prieš politiką nebuvo.
Buvo. Tiesiog formalios baudžiamosios bylos slenksčio jis nepasiekė. Tačiau moralinis, profesinis ir politinis vertinimas čia prasideda būtent ten, kur baudžiamoji teisė sustoja.
Šių metų gegužės viduryje baigus tyrimą, Seimo nariui V. Fiodorovui prokuratūra pateikė išaiškinimą, kad jis turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).
Į teismą nesikreips
Pats V. Fiodorovas sako, kad į teismą nesikreips, ir iš T. Bičiūno jam nieko nereikia.
„Aš buvau net pamiršęs, kad toks politikas kaip Tomas Bičiūnas apskritai yra.
Na, o kitas dalykas – man iš Tomo Bičiūno visiškai nieko nereikia: nei jo pinigų, nei jo atsiprašymo, nes, jeigu būtų atsiprašymas, tai jis būtų nenuoširdus“, – sakė V. Fiodorovas.
Politikas neslepia, kad nuo 2023 m., vykstant sistemingam puolimui prieš jį socialiniuose tinkluose, jis seniausiai perkando mechanizmą, kaip tas puolimas veikia.
„Schemoje dalyvauja galimai net keli subjektai. Vienas iš jų – vietinio tinklaraščio rašytoja, kuri parašo straipsnį, o vėliau pagal tas schemutes, kurios jau kelinti metai veikia, prasideda dalinimasis ta rašliava iš visokių anoniminių anketų, iš sukurtų anketų per visas grupes – taip bandant sudaryti įspūdį, kad tų nepatenkintų žmonių labai daug, kad jiems labai rūpi ir kelia klausimus, dažniausiai pritemptus“, – pasakojo politikas V. Fiodorovas.
Kėdainiai – nedidelis miestas, ir politikas užsimena girdėjęs ne iš vieno žmogaus, kad apie tokią schemą jos dalyviai kalba nesibodėdami gana garsiai. Tradiciškai pusė miesto žino, kas už to slepiasi, na, bet kol teismo plaktukas netrenkė, pirštais rodyti kaip ir negalima.
Anoniminis puolimas daugiausia kainuoja politiko šeimai
V. Fiodorovas neslepia, kad labiausiai jam skaudu ne dėl savęs, o dėl šeimos.
„Visos tos nesąmonės, kurias rašinėjo, visos tos abejonės, iki kokių šeimos reikalų buvo nusileista ir komentuota, – man labiausiai gaila, kai jas skaito mano vaikai. Jie yra pakankamai dideli, šituos dalykus jie mato, socialinė erdvė jiems atvira, paskui verda visokios kalbos ir gandai. Gaila, kad jie turi per tai eiti ir matyti tokias nesąmones“, – sakė parlamentaras.
T. Bičiūnas, kol dar nebuvo paragavęs saldaus valdžios vaisiaus, buvo mokytojas. Tad verta paklausti – kas nutinka pedagogui, vėliau tapusiam ministrės patarėju, kad laikais, kai neapsikentę patyčių vaikai į mokyklą ateina su peiliais, jis pats pasirodo anoniminėje erdvėje, kurstydamas nepasitikėjimą savo politiniu oponentu?
Ir štai čia yra esminis šios istorijos niuansas.
T. Bičiūnas, kol dar nebuvo paragavęs saldaus valdžios vaisiaus, buvo mokytojas. Tad verta paklausti – kas nutinka pedagogui, vėliau tapusiam ministrės patarėju, kad laikais, kai neapsikentę patyčių vaikai į mokyklą ateina su peiliais, jis pats pasirodo anoniminėje erdvėje, kurstydamas nepasitikėjimą savo politiniu oponentu?
„Mokytojas, žinodamas, dirbdamas ir suprasdamas, kaip vaikai reaguoja į bet kokią neigiamą informaciją, žmogus, kuris yra ne kartą pasisakęs apie patyčias, švietimo ministrės patarėjas tais laikais, kai temos apie patyčias mokykloje yra gana rimtai aptarinėjamos… Jei kokiuose debatuose ponas Bičiūnas pasakytų, kad labai nuoširdžiai rūpi jam ši tema, tai tikrai nusišypsočiau. Negali rūpėti tau ši tema, kai tu pats taip elgiesi“, – sakė V. Fiodorovas.
T. Bičiūnas nerado, ką pakomentuoti, ministerija savo patarėją pridengė formaliu atsakymu
„Rinkos aikštė“ su klausimais apie šią situaciją kreipėsi tiek į patį T. Bičiūną, tiek į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prisegdama dalį nuasmeninto tyrimo medžiagos – mat nei pats T. Bičiūnas, jo paties teigimu, nei ministerija, net nežinojo, kad policija nustatė, jog jis „Facebook“ kūrė anoniminius įrašus apie kolegą iš Seimo.
Atsakymai atėjo iš dviejų skirtingų pusių – ir, ko gero, iškalbingiausia šios istorijos dalis yra ta, kad dviejų minučių tarpu redakcija gavo praktiškai identiško turinio atsakymus tiek iš T. Bičiūno, tiek iš ministrės atstovės spaudai.
„Atsiųstame kopijos (iškarpos) tekste matomas pareiškėjo skundo turinys bei liudytojos parodymai, bet ne tyrimo išvados. Nei aš, nei ministerija apie tyrimą nesame informuoti, nesu gavęs apie tai jokios žinios iš atsakingų institucijų, todėl plačiau komentuoti būtų sudėtinga“, – sakė T. Bičiūnas.
Tą patį iš esmės sako ir ministerija. Ir daugiau jokių komentarų.
Abu, petys petin sukurpti atsakymai iš esmės yra ne paaiškinimas, o išsisukinėjimas. Pasakymas „mes nematome viso tyrimo, todėl negalime komentuoti“ skambėtų logiškai, jei T. Bičiūnui būtų pateikti klausimai, į kuriuos atsakyti būtų galima tik žinant motyvuotas teisėsaugos išvadas. Bet klausimai buvo visai kiti.
T. Bičiūno klausėme, kodėl jis renkasi diskutuoti pasislėpęs po anonimo kauke, ar rašė komentarus ir kūrė įrašus darbo metu, kaip visa ši ilgalaikė neigiamos nuomonės formavimo, pasislėpus po anonimo kauke, kampanija dera su kova su patyčiomis, kokie buvo jo motyvai ir panašiai.
Į visus šiuos klausimus T. Bičiūnas galėjo atsakyti net nematydamas jokio tyrimo. Jis pats puikiai žino, ar rašė anoniminius įrašus, ar nerašė. Jis pats žino, ar darė tai darbo metu, ar ne. Jis pats žino ir tai, kodėl taip elgėsi.
Apskritai šiuo atveju net nesvarbus argumentas, kad politikams – kaip viešiems asmenims – taikomos platesnės leistinos kritikos ribos. V. Fiodorovą, kaip ir bet kurį kitą Seimo narį, galima ir privaloma viešai kritikuoti, nesutikti su jo veikla, viešinti jo balsavimus, kelti klausimus dėl parlamentinių išlaidų, prašyti atsakymų ir reikalauti politinės atsakomybės.
Bet visa tai galima ir reikia daryti atvirai: savo vardu, savo veidu ir prisiimant atsakomybę už savo žodžius.
Ironiška, kad pats T. Bičiūnas, dar būdamas Seimo nariu, gana jautriai reaguodavo į kiekvieną kritišką straipsnį apie save patį. Tačiau drąsos kelti diskusiją apie kitą politiką atvirai – savo vardu, su savo veidu, su savo argumentais – nepakako. Prisikabinti prie žmogaus tėvų tautybės mažų mažiausiai yra žema. Juk giminaičių mes nepasirenkame.
Kaip žmogus negali pasirinkti tėvų kilmės, taip jis negali pasirinkti ir kitų artimųjų biografijų, pažiūrų ar viešų pareiškimų.
Trys socialdemokratinės gėdos sluoksniai
Kažin, ar įmanoma dar labiau susigadinti partijos reputaciją, nei pastaruosius kelerius metus tai daro socialdemokratai. Bet šis teisėsaugos atliktas tyrimas rodo trigubą gėdą.
Pirmiausia – pačiam T. Bičiūnui. Mokytojui, dabar dirbančiam švietimo politikoje, ir žmogui, kurio pavardė tyrimo medžiagoje atsiranda prie anoniminių neigiamo pobūdžio atakų prieš politinį oponentą.
Antra – partijai, kuri šalies politikoje deklaruoja socialinį teisingumą, pagarbą ir tolerantišką diskusiją, bet kurios narys, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, per anoniminius komentarus bandė formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie jam neparankų kolegą.
Trečia – ministrei. Juk jos asmeninio pasitikėjimo patarėjas nėra eilinis ministerijos darbuotojas, atrinktas per konkursą. Tai žmogus, kurį ministrė asmeniškai pasirinko savo komandai, kuris vaikšto pas ją į pasitarimus, dalyvauja formuojant švietimo politiką, įskaitant ir politiką prieš patyčias.
Jeigu po viso to, kas dabar žinoma, šis patarėjas ir toliau ramiai dirba savo pareigose, tai jau yra atsakymas. Ir jis daug iškalbingesnis už bet kokį ministerijos bandymą pasislėpti po formuluote „plačiau komentuoti būtų sudėtinga“.
(be temos)
(be temos)