„Tai buvo mūsų solidarumo gestas, mūsų drąsos aktas, kol dar patys nebuvome laisvi. Šiandien, praėjus 36 metams, atvykau jus patikinti, kad šio gesto dvasia vis dar gyva. Šis solidarumas kilo iš bendro supratimo apie tai, ką istorija mūsų abiem šalims atnešė“, – per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime trečiadienį sakė M. Sandu.
Prezidentė prisiminė Lietuvos ir Moldovos, buvusių sovietinių respublikų, istorinės patirties sąsajas: „Tai mus vienijanti atmintis, kurią Maskva visada siekė ištrinti, iškreipti arba panaudoti kaip ginklą.“
„Pamename, ką imperija daro tautoms, kurios, kaip ji teigia, priklauso jai. Kalbos, tapatybės, tradicijų slopinimas, trėmimai, vidury nakties į gyvulinius vagonus suvaromos šeimos, vardai ištrinami iš žemėlapių ir istorijos knygų“, – teigė M. Sandu.
Anot jos, labai svarbu išsaugoti šių įvykių atsiminimus, nes jie yra nacionalinės gynybos forma: „Reikia pripažinti ir pagerbti tuos, kurie gynė mūsų šalis, tuos, kurie išsaugojo tautinę savimonę.“
Ji pabrėžė, kad šių dienų pasaulyje solidariai svarbu padėti Ukrainai atsilaikyti – kad Rusijos invazija žlugtų „ne tik mūšio lauke, bet ir visos Europos piliečių sąmonėje“.
Pamename, ką imperija daro tautoms, kurios, kaip ji teigia, priklauso jai.
„Europa turi būti ta vieta, kurioje žmonės yra svarbūs, kurioje gerbiamas suverenitetas ir kurioje valstybės gina viena kitas. Lietuva parodė, ką tai reiškia praktiškai, kurdama savo gynybą, prisidėdama prie kolektyvinės gynybos, skirdama tiek lėšų, kiek reikia. Tai yra pavyzdys, tai yra standartas, kurio Europa pati turi laikytis“, – sakė M. Sandu.
„Remdami Ukrainą, remiate Moldovą“, – pridūrė ji.
Moldova, dar būdama Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1990 metų gegužės 31 dieną.
Nausėda darkart pabrėžė Lietuvos paramą Moldovai siekiant tapti ES nare
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Moldovos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Anot jo, Moldovos, Ukrainos bei kitų regiono šalių gebėjimas atsispirti Rusijos agresijai – itin svarbus ir Lietuvai.
„Išties simboliška, kad šiandien su mumis yra Moldovos Respublikos Prezidentė, brangi Maia Sandu. Niekada nepamiršime Moldovos parlamento sprendimo 1990 m. gegužę pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Šiandien Lietuva tvirtai remia Moldovos pastangas tapti ES nare“, – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Mes visi šiame pasaulyje esame susieti bendra gija. Visi jaučiame pasaulinių įvykių pasekmes. Todėl Moldovos, Ukrainos bei kitų regiono šalių gebėjimas atsispirti Rusijos agresijai – tai ir Lietuvos tikslas bei karščiausias troškimas. (…) Už mūsų ir jūsų laisvę“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Anot jo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas buvo istorinis pasirinkimas, kuris nubrėžė gaires ateičiai. Prezidento teigimu, todėl Lietuva dabar gali siekti tikslų, būdama gausiame sąjungininkų būryje.
„Šiandien švenčiame istorinį pasirinkimą. (…) Šis mūsų pasirinkimas nubrėžė gaires ateičiai. Ilgus metus stiprinome nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Iki šiol uoliai kuriame savo, artimųjų ir visos visuomenės gerovę“, – sakė G. Nausėda.
„Ir mes žinome – niekas negali mūsų sustabdyti, kol esame visi kartu. Kol drauge siekiame tikslų, dėl kurių galime sutarti. Ir kol turime tokį gausų būrį sąjungininkų bei artimiausių draugų“, – tikino prezidentas.
ELTA primena, kad lygiai prieš 36 metus, 1990 m. kovo 11 d., Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
Šiuo dokumentu Lietuvos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Naujausi komentarai