„Palaikome gerą bendradarbiavimą su naujuoju Gynybos ministerijos personalu ir jis (ministras – BNS) pažadėjo mums per trumpą laiką nutraukti tam tikras šioje ministerijoje labai paplitusias korupcines praktikas. Teikiame ministrui savo ekspertines žinias, kaip tai padaryti. Tad dabar esu nusiteikęs labai optimistiškai dėl reformų Gynybos ministerijoje“, – interviu BNS sakė Vilniuje viešėjęs S. Kryvonosas.
Jis pabrėžė, kad nepaisant dalies energetikos ir gynybos pirkimų įslaptinimo ir iššūkių gaunant duomenis, NABU stiprina korupcijos prevenciją ypač gynybos sektoriuje.
„Pakeitėme procedūras ir metodus nustatant korupcines praktikas gynybos sektoriuje ir jau turime didelių rezultatų. Nepaisant skaidrumo trūkumo, tuo pat metu sustiprinome darbą šioje srityje, kad išvengtume neteisėtų veiksmų gynyboje, nes tai gyvybiškai svarbu mūsų šaliai, mūsų išlikimui“, – pažymėjo NABU vadovas.
BNS rašė, kad Ukrainos parlamentas M. Fedorovą gynybos ministru paskyrė sausio viduryje. Anksčiau jis ėjo vicepremjero ir skaitmeninės transformacijos ministro pareigas.
Prieš M. Fedorovą trumpiau nei pusmetį Gynybos ministerijai vadovavo Denysas Šmyhalis, kurį parlamentarai sausį antru bandymu patvirtino energetikos ministru.
Kitos interviu temos:
* Baigti „Mido“ tyrimą dėl korupcijos energetikos sektoriuje ir perduoti bylą teismui NABU planuoja vasaros pabaigoje.
* Tyrimą dėl Julijos Tymošenko įtariamo kyšininkavimo tikimasi baigti per artimiausias dvi savaites.
* Ukraina turi efektyvią antikorupcinę infrastruktūrą, saugomą pilietinės visuomenės, ir yra pasirengusi tapti ES dalimi.
* NABU pasisako už tai, kad SAPO vadovas vietoje generalinio prokuroro galėtų inicijuoti bylas parlamentarams.
* Korupcinės praktikos Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje yra panašios, nes tai – Sovietų Sąjungos palikimas.
– Vilniuje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolegomis pasirašysite (pokalbis vyko antradienį – BNS) bendradarbiavimą įtvirtinantį dokumentą. Apie ką yra šis memorandumas ir ko NABU tikisi iš Baltijos šalių teisėsaugos institucijų, kovojančių su korupcija?
– Ačiū už klausimą. Pirmiausia šis memorandumas skirtas stiprinti bendradarbiavimą, nes mus sieja istoriniai ryšiai su STT, Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat su Lenkijos, Rumunijos kolegomis.
Mums tai yra kitas žingsnis stiprinant bendrą darbą, ypač tiriant labai sudėtingas korupcijos schemas, keičiantis patirtimi, žiniomis, labai greitai ir tinkamai dalijantis informacija apie šias schemas, taip pat dalijantis patirtimi su kolegomis.
Daug tikimės iš šio memorandumo, bet pirmiausia noriu akcentuoti tai, ką jau turime. Turime gerą partnerystę su kolegomis ir sieksime gilesnio bendradarbiavimo su STT bei kitais partneriais.
– Kada ši platforma pradės veikti ir kaip bendradarbiavimas atrodys praktiškai?
– Jau turime ekspertus – kiekvienos institucijos atstovus, kurie gali bendradarbiauti darbiniu lygmeniu. Tai greitas keitimasis informacija, patirtimi, diskusijos įvairiose platformose apie mums kylančias sudėtingas problemas, tam tikras schemas, kurias korumpuoti pareigūnai naudoja pinigams plauti ar vogti iš biudžeto.
Tai taip pat susiję su pasirengimu integracijai Europos Sąjungoje (ES). Ukrainai tai labai įdomu ir mes telkiamės į įvairių sektorių reformas, susijusias su mūsų stojimo į ES procesu. Todėl tikimės pagalbos iš savo partnerių, jau esančių Bendrijos dalimi ir gerai išmanančių visas procedūras bei ES teisės aktų reikalavimus. Viliamės perimti šią partnerių patirtį ir paramą mums judant link ES.
– Kodėl Lenkijos centrinis antikorupcijos biuras šioje platformoje turi specialų stebėtojo statusą?
– Manau, geriau paklausti Lenkijos. (...) Mes palaikome gerą ryšį su Lenkijos centriniu antikorupcijos biuru (CBA), netgi vykdome bendrus tyrimus, tarp jų – byla dėl kelių rekonstrukcijos Ukrainoje. Tam tikri Lenkijos pareigūnai Ukrainoje užėmė įvairias pareigas ir jiems buvo pareikšti kaltinimai. Šią bylą jau perdavėme savo kolegoms iš Lenkijos.
– Kokie dar darbai be memorandumo pasirašymo, kiek galite atskleisti, yra jūsų vizito Lietuvoje darbotvarkėje?
– Su kartu atvykusiais kolegomis, dviem detektyvais, planuojame dalyvauti pasirašant memorandumą, o po to diskutuosime apie būsimus darbus. Bus tarsi nedidelė ataskaita apie tai, ką jau nuveikėme ir ką turime padaryti ateityje.
– Šiek tiek grįžtant prie bendradarbiavimo su Europos teisėsaugos institucijomis, kurios Europos šalys yra aktualiausios tarptautiniams korupcijos tyrimams, susijusiems su Ukraina? Paprastai kalbant, kur vyksta didžiausi neteisėti valstybių sienas peržengiantys pinigų ir įtakos mainai?
– Mums svarbiausia partnerių patirtis Lietuvoje, kaip jau minėjau, taip pat Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos kolegų. Kodėl? Nes turime tą pačią istorinę aplinką, praeitį. Ką tai reiškia? Kad turime labai panašias korupcijos problemas, kurias reikia spręsti. Kadangi turime panašią istoriją Sovietų Sąjungoje ir Rusijos imperijoje, esu visiškai tikras, (...) kad šios korupcinės praktikos yra Rusijos palikimas. Mums, kovojantiems už savo dekolonizaciją ir ateitį, būtina efektyviai užkardyti korupciją ir išsivalyti nuo visų korupcijos praktikų, kurios yra dalis Rusijos paveldo.
Tad kovojame mūšio lauke prieš Rusiją ir kovojame šalies viduje prieš korupciją, taip iš dalies irgi kovodami prieš rusus. Todėl mums labai naudinga žinoti apie jūsų patirtį. Žinoma, skiriamės, nes jūs jau esate ES nariai, daug nuveikėte. Bet mes irgi nestovime vietoje. Judame į priekį ir judame labai greitai bei efektyviai.
NABU buvo įkurtas po „Orumo revoliucijos“ (proeuropietiškos 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos – BNS). Tai vienas pavyzdžių, kaip Ukrainos žmonės reikalauja būti ES dalimi, nes „Orumo revoliucija“ įvyko dėl to, kad iš šalies pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas (Viktoras – BNS) Janukovyčius buvo už Rusiją, o ne už ES. Dabar, po 11-os gyvavimo metų, esame didelę patirtį sukaupusi institucija. Turime daug algoritmų ir metodų korupcijai tirti bei galime dalytis savo patirtimi su partneriais. Tai bus naudinga ir jums.
– Ar Europos teisėsaugos institucijos Ukrainai teikia pakankamą paramą tiriant korupcijos schemas?
– Taip, dažnai naudojame tokias priemones kaip savitarpio teisinė pagalba. Po pilno masto invazijos išsiuntėme daugiau nei 250 užklausų konkrečiose baudžiamosiose bylose. Visos tos užklausos yra tinkamai vykdomos, labai greitai ir pagal itin griežtus terminus. Taigi bendradarbiavimas geras, mums jis yra būtinas. Po pilno masto invazijos Lietuva buvo pirmoji šalis, išdavusi mūsų įtariamuosius, kurie jau yra nuteisti ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tad bendradarbiavimas su Europos valstybėmis puikus.
– Kaip užsiminėte, NABU veiklą pradėjo 2015-aisiais. Kurias bylas įvardytumėte tyrėjų sėkmės istorijomis ir valstybės apsivalymo nuo korupcijos pavyzdžiais per 11 veiklos metų?
– Susitelksiu tik į pasiekimus per pastaruosius trejus metus nuo pilno masto invazijos pradžios. Pirmoji garsiai nuskambėjusi buvo Aukščiausiojo Teismo ekspirmininko byla. Tyrėjai jį sulaikė nusikaltimo vietoje, kai buvęs pirmininkas paėmė 2,7 mln. dolerių kyšį. Dabar ši byla yra teisme, vyksta posėdžiai ir tikimės nuosprendžio – tokie mūsų lūkesčiai.
Paskutinė vadinamoji „Mido“ byla yra milžiniška sudėtinga schema energetikos srityje, kurioje atskleidėme daugybę aukšto rango pareigūnų ir labai įtakingų žmonių, nuolatos vogusių pinigus iš energetikos sektoriaus bei „Energoatom“ ir plovusių šias lėšas pervedant jas į įvairias užsienio jurisdikcijas, ofšorus Šveicarijoje ir taip toliau.
Kalbant apie skaičius, jau turime daugiau nei 400 nuteistų asmenų ir 300 apkaltinamųjų nuosprendžių, teismuose yra 1,5 tūkst. kaltinamųjų ir surašyti 750 kaltinamieji aktai. Tačiau NABU – ne tik skaičiai. Labai sunku įvertinti, kiek schemų atskleidėme ir kiek sutaupėme biudžetui tai darydami bei sulaikydami žmones. (...)
Pagal įstatymą, tyrimo metu nustatę tam tikras korupcines praktikas ir rizikas, galime teikti rekomendacijas savo vyriausybei, siūlyti keisti procedūras ir šalinti tas rizikas. Ir tai labai sunku įvertinti. Tad svarbu ne tik tyrimų skaičius ir tuokart į biudžetą sugrąžinti pinigai, bet ir antikorupcinių institucijų poveikis. O jis yra didžiulis. Mano nuomone, poveikis yra dešimt kartų didesnis nei konkretūs rezultatai bylose.
– Ar teismai pajėgūs suspėti su NABU tyrimais? Tiesiai šviesiai tariant, jie patenkinti, kad nešate tiek daug bylų?
– Teismai šiuo metu yra perkrauti. Aukštasis antikorupcijos teismas buvo įkurtas 2019 metais. Iki tol dirbome su paprastais teismais, regioniniu teismu Kyjivo mieste, ir visos mūsų bylos buvo blokuojamos bei nejudėjo pirmyn. Įsteigus Aukštąjį antikorupcijos teismą, visos mūsų bylos, pradėtos nuo 2016-ųjų, buvo perduotos jam, ten vyksta nagrinėjimas. (...)
Jiems tai didelis iššūkis, nes siunčiame daug bylų, jų skaičius kasmet auga. Teismui trūksta pajėgumų, stinga teisėjų. Tai nėra didelis teismas, o mūsų bylos labai sudėtingos. Tad bylos nagrinėjimas gali trukti metų metus. Iš kitos pusės, visuomenė kaltinamiesiems tikisi greitų nuosprendžių. Mums tai yra iššūkis, teisėjai taip pat patiria spaudimą, visuomenės dėmesį. Kaip NABU vadovas, norėčiau, kad Aukštasis antikorupcijos teismas dirbtų greičiau, tačiau jie turi laikytis visų procedūrų, nes privalo priimti tvirtus sprendimus.
– Prie NABU vairo stojote praėjus maždaug metams po 2022-ųjų pilno masto Rusijos invazijos. Ar sutiktumėte, kad atviras karas sukuria ypač palankias sąlygas korupciniams nusikaltimams?
– Galiu jums pritarti, nes dėl karo padėties daugelis procedūrų tapo uždaros, ypač gynybos sektoriuje informacija yra įslaptinta. O į šiuos sektorius – turiu omenyje energetiką ir gynybą – plaukia daug pinigų. Matant augančius finansinius srautus į tam tikrą sektorių, natūralu, kad didėja ir korupcijos rizika.
Tačiau norėčiau pasakyti, kad esame pajėgūs tai spręsti, nes po pilno masto invazijos pirmenybę teikiame darbui gynybos, energetikos ir šalies atstatymo srityse. Pakeitėme procedūras ir metodus nustatant korupcines praktikas gynybos sektoriuje ir jau turime didelių rezultatų. Nepaisant skaidrumo trūkumo, tuo pačiu metu sustiprinome darbą šioje srityje, kad išvengtume neteisėtų veiksmų gynyboje, nes tai gyvybiškai svarbu mūsų šaliai, mūsų išlikimui.
– Ar susiduriate su sunkumais gaudami informaciją iš valstybinių institucijų, agentūrų Ukrainoje ir ką darytumėte, jei tokių sunkumų iškiltų?
– Kalbant apie įprastus viešuosius pirkimus, jie vykdomi per elektroninę platformą „ProZorro“. Taip įsigyjami, pavyzdžiui, įvairūs daiktai vyriausybei, ir tuomet labai lengva nustatyti įtartinas operacijas. Gynybos ir energetikos pirkimų informacija dažniausiai yra įslaptinta ir nepateikiama šioje atviroje elektroninėje platformoje. Kaskart, kai nežinome, kas vyksta su tam tikra sutartimi, ir negalime patikrinti informacijos atviruose šaltiniuose, turime prašyti duomenų iš Gynybos ministerijos, įvairių agentūrų, kad nustatytume galimą korupciją.
Tačiau tai liečia ne tik nacionalines institucijas – taip pat sudėtinga gauti šią informaciją iš mūsų partnerių Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Kadangi yra daug sutarčių, pasirašytų su įmonėmis Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje (...), tenka siųsti savitarpio teisinės pagalbos užklausas ir netrumpai palaukti. Tai taip pat gali būti įslaptinta informacija, susijusi su tam tikrais mūsų partnerių gynybos interesais.
Tuo pačiu Ukrainoje turime naują gynybos ministrą ir labai tuo džiaugiuosi, nes jis turi gerą planą, kaip nugalėti rusus ir sustabdyti juos mūšio lauke. Jo komanda profesionali ir gerai žinoma Ukrainos pilietinei visuomenei. Palaikome gerą bendradarbiavimą su naujuoju Gynybos ministerijos personalu ir jis (ministras – BNS) pažadėjo mums per trumpą laiką nutraukti tam tikras šioje ministerijoje labai paplitusias korupcines praktikas. Teikiame ministrui savo ekspertines žinias, kaip tai padaryti. Tad dabar esu nusiteikęs labai optimistiškai dėl reformų Gynybos ministerijoje.
– Ar priimdama procesinius sprendimus dėl aukšto rango valstybės pareigūnų ir šalies vadovų NABU atsižvelgia į jų populiarumą ir galimas pasekmes karjerai, ypač tais atvejais, kai turimų įrodymų gali nepakakti patraukti juos atsakomybėn?
– Geras klausimas. Mums niekas negali būti aukščiau įstatymo ir niekas negali būti neliečiamas, net jei tai labai populiarus politikas ar asmuo. Mes nevertiname, kas populiarus, o kas ne, kas yra valdžioje, o kas opozicijoje. Mums tai nesvarbu – svarbu, ar asmuo pažeidė įstatymą, ar ne.
Turime bylų prieš žmones, kurie yra labai artimi ministrams, vicepremjerams (...). Vadinamųjų opozicinių partijų vadovai parlamente taip pat yra NABU akiratyje dėl įtarimų. Tad mums nesvarbu, kas tas asmuo. Svarbu, ar šis asmuo pažeidė įstatymą ir kaip jį patraukti atsakomybėn. Šis principas mums yra savotiška apsauga, nes jei trauktume ar atsisakytume traukti asmenis atsakomybėn atsižvelgdami į populiarumą ar galią, jie mus sunaikintų. Niekas negali būti neliečiamas, išskyrus turinčiuosius imunitetą pagal įstatymą.
– Tačiau Ukrainos parlamento nariai nepriskiriami turintiesiems teisinį imunitetą?
– Parlamento nariai neturi imuniteto, mes juos taip pat traukiame baudžiamojon atsakomybėn.
– Ar manote, kad tokia tvarka turėtų galioti ir pasibaigus karui? Lietuvoje egzistuoja procedūra, kai generalinis prokuroras kreipiasi į Seimą, kad šis balsuotų dėl konkretaus parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, todėl baudžiamasis procesas galbūt trunka ilgiau. O kartais visai nevyksta.
– Ukrainoje buvo taip pat, bet 2020 metais tvarka buvo pakeista. Tokia procedūrų tvarka turėtų išlikti. Pirmiausia įsivaizduokime situaciją, kai tiriame kyšininkavimo bylą prieš parlamento narį. Jis ar ji planuoja paimti kyšį už tam tikrą leidimą ar balsavimą parlamente. Reikėtų sustabdyti šį tyrimą, kad abiem pusėms – asmeniui, kuris nori duoti kyšį, ir parlamentarui – pasakytumėte „vaikinai, palūkėkite, mes turime paprašyti parlamento leidimo patraukti jus atsakomybėn“. Tai nerealistiška, bet taip buvo.
Tiriame tokias bylas ir būdavo tikrai sudėtinga patraukti teisinėn atsakomybėn parlamento narius. Parlamentui pakeitus teisės aktus ir panaikinus parlamentarų imunitetą, galime tirti bylas, tačiau turime ir iššūkį. Reikia kreiptis į generalinį prokurorą, kuris, remdamasis mūsų operacija, pradėtų bylą.
Tai sukelia didelę riziką, pavyzdžiui, jei turime pranešėją, kuris norėtų su mumis bendradarbiauti, ir NABU nurodo, kad tam tikras parlamento narys prašo kyšio. Gavę šią informaciją, mes einame pas generalinį prokurorą, dalijamės informacija su juo, kuris buvo paskirtas parlamento sprendimu. Tai sukelia interesų konfliktą ir kaskart kelia riziką, kad informacija apie mūsų pranešėjus ir bylas bus nutekinta.
Tad mes pasisakome už tai, kad ši procedūra būtų pakeista ir Specialiosios kovos su korupcija prokuratūros (SAPO) vadovui būtų suteikta galia pradėti bylą. Nes turime pareigą tirti korupcijos bylas prieš parlamento narius, bet kartu negalime to padaryti, kadangi turime prašyti generalinio prokuroro pradėti tyrimą. Tai blogiau nei parlamentarų imunitetas. Jau geriau imunitetas nei ši procedūra, nes taip parlamento nariai ir generalinis prokuroras kaskart pastatomi į interesų konflikto padėtį.
– Taigi procedūra, kai generalinis prokuroras uždega žalią šviesą bylai, susijusiai su parlamento nariu, jūsų nuomone, turėtų būti panaikinta?
Taip, teisingai.
– Ar turite kokių nors teisėkūros iniciatyvų šiuo klausimu?
– Esame diskusijų lygio, nes nemanome, kad parlamente tam yra valia. (...) Jau turime daugiau nei 40 dabartinio parlamento narių, kuriuos NABU ir SAPO patraukė atsakomybėn. Su jais bendrauti dabar labai sunku, nes yra bylų dėl kyšininkavimo, lėšų pasisavinimo, neteisėto praturtėjimo, melagingų deklaracijų ir taip toliau. (...) Galios suteikimas SAPO vadovui pradėti tyrimus taip pat yra Ukrainos narystės ES plano dalis, susijusi su Bendrijos paramos mechanizmo ir kitais reikalavimais.
– Aukšto rango politikams, pakliuvusiems į teisėsaugos akiratį, įprasta tyrimus vadinti politiniu susidorojimu. Būtent taip kalbėjo ekspremjerė Julija Tymošenko pas ją atlikus kratas. Koks jūsų atsakymas į tokius teiginius?
– Nieko neatsakau, tiesiog judame į priekį, kaip ir pats tyrimas. Planuojame šią konkrečią bylą perduoti teismui ir leisti jam priimti galutinį sprendimą.
Esu visiškai tikras, kad tai nėra politiškai motyvuotas tyrimas. Nes tuo pat metu, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki šio tyrimo, sulaikėme penkis parlamento narius iš prezidentinės partijos. Praėjus dviem savaitėms po to, atlikome kratą jos (J. Tymošenko – BNS) biuruose ir įteikėme pranešimą apie įtarimą toje pačioje byloje. (...) Pirmiausia tai yra jos gynybos dalis. Ir kaip įprasta, tam tikra manipuliacija bei gynybos strategija prieš mus. Mes to nevertiname, galutinį žodį turi tarti teismas.
– Tad šioje byloje dabar yra šeši įtariamieji, įskaitant J. Tymošenko?
– Tai du tyrimai, tačiau labai panašia tema, visi susiję su kyšininkavimu už balsus. (...) Penki parlamentarai imdavo kyšius nuo 2 iki 5 tūkst. dolerių per mėnesį už reguliarų balsavimą parlamente. O ji (J. Tymošenko – BNS), tyrimo duomenimis, pasiūlė 10 tūkst. dolerių vienam parlamento nariui už jos teisėkūros iniciatyvos palaikymą balsais. Taigi, yra šioks toks skirtumas.
– Kada tikitės perduoti J. Tymošenko bylą teismui?
– Tai nėra labai sudėtinga byla. Planuojame ją perduoti (teismui – BNS) artimiausiu metu. Turime dviejų mėnesių terminą šiam tyrimui, kuris tikriausiai pasibaigs per ateinančias dvi savaites, nors prokuroras gali pratęsti tyrimo terminą iki trijų mėnesių. (...) Tai priklauso nuo kai kurių ekspertizių byloje. Kai jas gausime, būsime pasiruošę perduoti bylą teismui.
– Prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos buvęs vadovas Andrijus Jermakas jau sulaukė politinės atsakomybės, kai po kratų buvo atleistas iš pareigų. Ar jam teks atsakyti ir teisme?
– Pagal teisės aktus vardus galiu minėti tik tada, kai tai nekelia pavojaus mūsų byloms. Todėl, jei asmuo neturi įtariamojo ar kaltinamojo statuso, apie šį asmenį kalbėti galiu. A. Jermakas šiuo metu neturi tokio statuso, todėl (...) net galiu pasidalyti tuo, ką planuojame daryti byloje.
– Tokiu atveju, kokiame etape yra „Mido“ tyrimas dėl korupcijos energetikos sektoriuje po pernai lapkritį atliktų kratų?
Tyrimas vyksta. Jam turime 12 mėnesių, nes tai labai sudėtinga byla, bendradarbiaujame su 15 skirtingų šalių. Paskutinis šios operacijos etapas buvo buvusio energetikos ir teisingumo ministro (Hermano Haluščenkos – BNS) sulaikymas. Jis sulaikytas pasienyje, kai bandė pabėgti iš šalies, ir dabar yra kalėjime, jam taikomas suėmimas.
Pirmiausia, lapkričio 10-ąją pradėjome atvirąją šios operacijos fazę. Įteikėme pranešimus apie įtarimą penkiems asmenims ir atlikome kratas skirtinguose namuose. Surinkome daug skaitmeninių įrodymų, taip pat „juodąją buhalteriją“. Gavę tuos įrodymus, pradėjome lyginti balso įrašus iš biurų su „juodąja buhalterija“. (...)
Tuomet įvairioms jurisdikcijoms ėmėme siųsti savitarpio teisinės pagalbos užklausas. Dabar gauname atsakymus apie operacijas kriptovaliuta, apie sąskaitas, lėšas ir patikos fondus Šveicarijoje, Angilijoje, Sent Kitse ir kitose jurisdikcijose. Lyginame šią informaciją ir rengiame pranešimus apie įtarimą kitiems įtariamiesiems, kaip nutiko su buvusiu energetikos ministru. Mano detektyvai sako, kad šią bylą teismui perduoti planuojame vasaros pabaigoje. (...)
Gali būti tam tikrų netikėtumų, jei kitos jurisdikcijos neatsakys laiku arba rasime kokių nors „tunelių“, bet į šią bylą žiūrime labai optimistiškai.
– Papildant, ką minėjote anksčiau, kokia dabar yra Ukrainos antikorupcinė situacija ES narystės kontekste? Ką dar reikia padaryti, kad būtų įvykdytos prisijungimo prie bloko sąlygos?
– Galiu visiškai užtikrinti ES atstovus ir Europos šalių žmones, kad Ukraina pajėgi kovoti su korupcija ir tai daryti labai efektyviai. Kaip aptarėme, ši milžiniška „Mido“ ir daugelis kitų operacijų rodo ne tik korupcijos egzistavimą Ukrainoje. Korupcijos yra kiekvienoje šalyje, tačiau pagrindinis faktorius – valstybės pajėgumas su ja kovoti. Ukraina turi labai efektyvią antikorupcinę infrastruktūrą, sukurtą pilietinės visuomenės pastangomis, ir jos saugomą. Esame pasirengę būti ES dalimi ir net dalytis savo patirtimi, kaip tai daryti (kovoti su korupcija – BNS), su daugeliu kitų šalių.
Pavyzdžiui, Ukraina pakilo „Transparency International“ reitinge. Taip, tai tik plius vienas balas, bet tai plius vienas balas, kai daugelis išsivysčiusių šalių prarado pozicijas šiame reitinge. Nepaisant pilno masto invazijos, rodome nuostabius rezultatus Korupcijos suvokimo indekse kopdami aukštyn.
Ką reikia padaryti? Turime dokumentą, pasirašytą eurokomisarės Martos Kos (...) ir mūsų vicepremjero eurointegracijai Taraso Kačkos. Tai sąrašas reformų, kurios turi būti įgyvendintos per vienerius metus. Jos labai aiškios ir labai griežtos. Turėtume pakeisti procedūras, sustiprinti įvairių teisėsaugos institucijų pajėgumus, panaikinti „pilkąsias zonas“ ir suderinti savo teisės aktus su ES.
Tai lengva padaryti, taip pat ir praktiškai. Ukraina pajėgi atlikti gilias antikorupcines reformas, nes būti ES dalimi yra mūsų žmonių interesas. Todėl kovojame prieš rusus už savo laisvę ir europinę ateitį, kito kelio nėra.
– NABU vadovo atranka pristatoma kaip itin atvira ir skaidri, tuo unikali šiuolaikinės Ukrainos istorijoje. Jūsų nuomone, ar atrankos procedūrą reikėtų kaip nors keisti?
– Tai labai skaidrus ir sunkus procesas. Įveikiau jį ir daugiau niekada nedalyvaučiau (juokiasi). Ir negaliu to padaryti (...), nes asmuo į šias pareigas septyneriems metams skiriamas tik kartą. Galbūt paskutiniame konkurso etape atrankos komisija turėtų teikti vyriausybei tik vieną kandidatą, o ne tris. Nes dabar išlieka tam tikra manipuliacijos galimybė, kai siūlomi trys kandidatai, o ministrų kabinetas turi pasirinkti tik vieną. (...) Tai pašalina atrankos komisijos efektyvumą, todėl mano siūlymas būtų komisijai teikti vieną kandidatą.
– Jūsų vertinimu, tai sudarytų geresnes sąlygas atrinkti profesionalų biuro vadovą?
– Galbūt. Profesionalumas yra svarbu, bet svarbu ir būti nepriklausomam vadovui be jokios politinės įtakos. Taip pat kritiškai svarbu turėti nepriklausomą SAPO vadovą, nes prokurorai mūsų bylose yra labai reikšmingi asmenys. Jeigu jie patiria politinę įtaką, ne taip, kaip dabar, tai sukelia didžiulę riziką mūsų tyrimams. Šiuo metu jokių rizikų nematome. Nors yra bandymų į atrankos komisiją įtraukti „savo“ žmones, manau, kad pilietinė visuomenė nesuteiks galimybės blogiems žmonėms paskirti blogus žmones NABU ir SAPO vadovais.
– Jūsų paties kadencija vadovaujant NABU šiemet įžengs į antrąją pusę. Kokius svarbiausius tikslus keliate likusiems daugiau nei trejiems metams ir kokį antikorupcijos biurą norėtumėte palikti po savęs?
– Turime NABU plėtros strategiją. Norėčiau palikti NABU kaip labai efektyvią instituciją, nesvarbu, kas jai vadovautų. Su skaidriomis ir atskaitingomis procedūromis, efektyviu, profesionaliu, aukštos motyvacijos personalu, gebančiu tirti tokias bylas kaip „Midas“. NABU viduje diskutuojame, kas turėtų eiti toliau, nes tai ryškiausia byla Ukrainos istorijoje. Ir aš žmonėms sakau, kad laukia dar daug darbo. Neturėtume susikoncentruoti į vieną bylą, turime telktis ir nuo korupcijos išvalyti ištisas sritis, kad pašalintume visas korupcijos rizikas.
– Dėkoju jums už skirtą laiką.
(be temos)