- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį parlamentarai priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą – tiesiogiai išrinkti merai turės daugiau galių, sustiprintos opozicijos teisės.
Už įstatymo priėmimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš nebuvo niekas, susilaikė vienas parlamentaras.
„Nuo šiandien dienos tikrai žinosime, koks bus meras, tikrai žinosime, kokia bus taryba, žinosime, kokios bus funkcijos, žinosime, kokia bus opozicija ir pozicija. Negalime šiandien atsakyti, ar tai geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi“, – sakė konservatorius Audrius Petrošius.
Anot jo, šis įstatymas padės kai kuriems politikams apsispręsti, ar kitąmet kandidatuoti į merus, ar ne.
Negalime šiandien atsakyti, ar tai geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi.
Darbo grupės parengta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija nustato naują merų ir savivaldybių tarybų santykį, Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.
Pagal naująjį modelį dirbs kitąmet išrinktos savivaldybių tarybos ir merai.
Įstatymas numato, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.
Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebus tarybos narys.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams, tačiau nebalsuos.
Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Įstatymu merui suteikta vadinamoji veto teisė, kurios iki šiol nebuvo. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Jeigu taryba neatsižvelgs į mero motyvus ir iš naujo priims savo sprendimą, šis galės dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Mero atostogų ar laikino nedarbingumo metu pavaduos vicemeras, o kai jis ilgesnį laiką negalės eiti pareigų, jį pakeis iš tarybos narių paskirtas asmuo.
Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.
Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.
Naujasis įstatymas numato ir daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Be to, tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusę metų į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.
Anksčiau priimtame Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galės dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir parengė naują savivaldos modelį.
Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų vasarį–kovą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje10
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko2
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi41
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...