Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 84 Seimo nariai, prieš 20, susilaikė 23, sugadinti trys balsavimo biuleteniai.
J. Olekas vėliau žurnalistams sakė panašaus palaikymo ir tikėjęsis. Naujasis Seimo vadovas pirmaisiais darbai įvardino pavaduotojų paskyrimą, komitetų sudėties peržiūrėjimą.
„Po to biudžeto svarstymas ir tada visa eilė klausimų, kurie įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę“, – kalbėjo jis.
Pasak naujojo parlamento primininko, jo paskyrimas Seimo vadovu, o Ingos Ruginienės – premjere rodo, jog socialdemokratai „gali suderinti ir jaunystę, ir patirtį“.
„Parlamento rūmai nėra uždara politinė arena“
J. Olekas sako, kad parlamentas turi tapti tikra tautos atstovybe, kurioje girdimas visuomenės balsas.
Šiandien labiau nei bet kada turime prisiminti, kad Seimo rūmai nėra uždara politinė arena, jie yra visos tautos namai.
„Šiandien labiau nei bet kada turime prisiminti, kad Seimo rūmai nėra uždara politinė arena, jie yra visos tautos namai“, – trečiadienį sakydamas kandidato kalbą tvirtino politikas.
„Taigi parlamento ir parlamentarų lyderystei tenka labai svarbus vaidmuo stiprinant Seimo kaip tautos atstovybės statusą“, – sakė jis.
J. Olekas priminė Konstitucijos nuostatą, kad valdžia priklauso tautai.
„Pažadu, kad čia, šioje salėje, žmonių balsas bus girdimas, o lūkesčiai vertinami, tegu šie rūmai tampa ne tik politinių kovų ir ambicijų, bet ir vienybės, atsakomybės bei stiprybės simboliu“, – tvirtino jis.
Jis ragino politikams parlamente kalbėti ne vieniems prieš kitus, o vieniems su kitais.
„Seimo narys nėra nei titulas ar pareigos, valdžia nėra privilegija. Tai įsipareigojimas tarnauti Lietuvos žmonėms, ginti jų interesus, ginti Konstituciją ir užtikrinti, kad mūsų valstybė būtų teisinga, skaidri, stipri ir saugi“, – teigė J. Olekas.
Jis žadėjo būti tarimosi žmogus, o Seimo darbe puoselėti diskusijų kultūrą.
„Taip, turime skirtingas politines pažiūras, diskutuojame, ginčijamės, bet visa tai turi mus vesti į konstruktyvius sprendimus. Lietuvos žmonės laukia iš mūsų atsakingo darbo, o ne tuščių barnių. Todėl kviečiu ir daugumą, ir opoziciją, kalbėkime vieni su kitais, bet ne vieni prieš kitus“, – kalbėjo J. Olekas.
Anot jo, pagarba ir dialogas yra brandžios politikos požymiai.
Jis teigė sakė norįs, jog Seimas būtų atviras, skaidrus ir atsakingas, nes tik taip galima atkurti pasitikėjimą.
„Aš pažadu, kad darysiu viską, kad ši institucija dirbtų ne sau, o visuomenei. Skaidrumas ir pasitikėjimas yra raktas į stiprią politiką. Lietuvos žmonės turi žinoti, kokius įstatymus mes priimame, kodėl tai darome būtent dabar, ir kaip tai paveiks jų gyvenimą. Savo ruožtu privalome išgirsti ir savo rinkėjų nuomonę. Nuolatinis dialogas ir didesnis atvirumas visuomenei yra svarbus politinės kultūros stiprumo faktorius“, – teigė jis.
Pirmuoju vizitu žada apsilankyti Latvijoje
J. Olekas pirmuoju vizitu žada lankytis Latvijoje.
„Nėra labai didelio pasirinkimo pirmam variantui, nes jau rugsėjo 20 yra Baltų vienybės diena, tai, man atrodo, tęsiant mūsų gražias tradicijas, tai broliukus latvius tikrai turėčiau aplankyti pirmu vizitu“, – kalbėjo J. Olekas.
Baltų vienybės diena švenčiama rugsėjo 22-ąją Lietuvos ir Latvijos parlamentų nutarimu, priimtu 2000-aisiais. Švente siekiama pažymėti svarbų istorinį įvykį – 1236 metais šią dieną Saulės mūšyje iškovotą baltų genčių pergalę prieš Kalavijuočių ordiną.
69-erių J. Olekas gimė tremtyje Rusijoje, vėliau Vilniaus universitete baigė chirurgijos mokslus, buvo šios švietimo įstaigos docentu, dirbo gydytoju.
Socialdemokratas Seime dirba nuo 1996-ųjų, tiesa, 2019–2024 metais kadenciją politikas praleido Briuselio koridoriuose dirbdamas Europos Parlamente.
Iki šiol Seime buvo pirmuoju parlamento vadovo pavaduotoju, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijų nariu.
Socialdemokratas pareigose pakeis iki šiol jas ėjusį Saulių Skvernelį, kurio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nebuvo pakviesta į naująją valdančiąją daugumą.
J. Oleko kandidatūra buvo numatyta rugpjūčio pabaigoje socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų pasirašytos koalicijos sutarties priede.
Tiesa, tokį sprendimą neilgai trukus sukritikavo partietė Rasa Budbergytė.
Naujas Seimo pirmininkas išrinktas socialdemokratams suformavus naują valdančiąją daugumą. Ją sudaro Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Joms iš viso priklauso 82 mandatai.
Nepraėjo be netikėtumų
Seimui rengiantis naujo parlamento pirmininko rinkimams socialdemokratai iškėlė Juozo Oleko kandidatūrą, o opozicinių demokratų frakcija pasiūlė socialdemokratės Rasos Budbergytės kandidatūrą, tačiau ši atsisakė.
„Demokratijos šventė turėtų būti demokratiška“, – pristatydamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ siūlymą sakė šios partijos lyderis Saulius Skvernelis.
Anot jo, dėl šio teikimo atsiklausta ir partijos skyrių nuomonės.
S. Skvernelio teigimu, Lietuvos socialdemokratų partijoje galbūt pritrūko vidinės demokratijos renkantis Seimo pirmininko kandidatūrą, todėl siūloma ir R. Budbergytės kandidatūra.
Anksčiau sakiusi, kad norėtų pretenduoti į šias pareigas, trečiadienį socialdemokratė teigė nesutinkanti kandidatuoti.
„Labai labai dėkinga esu už jūsų gražų gestą ir esu priversta jo nepriimti“, – sakė ji.
Tokiu būdu naujo Seimo pirmininko rinkimuose dalyvauja vienas kandidatas – J. Olekas.
Jo pavardė kaip būsimo parlamento vadovo įrašyta ir naujos valdančiosios koalicijos sutartyje. Tačiau netrukus po to R. Budbergytė pareiškė ketinanti pretenduoti į šias pareigas, bet Socialdemokratų partijos prezidiumas patvirtino J. Oleką į minėtas pareigas.
Anksčiau trečiadienį dėl pasikeitusios valdančiosios daugumos iš parlamento vadovo pareigų atsistatydinimo S. Skvernelis.
BNS rašė, kad nauja valdančioji dauguma susiformavo rugpjūtį, prieš tai iš pareigų pasitraukus premjerui socialdemokratui Gintautui Paluckui.
(be temos)