Šalies vadovas taip pat perspėjo, kad JAV ir Izraelio puolimas Irane sumažins politinį dėmesį Ukrainai, gali turėti įtakos ir karinės paramos Kyjivui kiekiui.
„Manome, kad taikos derybos, kad ir nelabai greitai, bet karas Ukrainoje pasibaigs“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį sakė G. Nausėda.
Žvalgyba VGT nariams antradienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, neįslaptinta jo versija bus viešinama kovo 6 dieną.
G. Nausėda tvirtino, kad nepaisant anksčiau ar vėliau ateisiančios karo Ukrainoje pabaigos, grėsmės regionui ir visai Europai neišnyks.
„Rusijos karo mašina yra įsibėgėjusi ir negamina į sandėlį“, – sakė prezidentas ir pridūrė, jog „karinis konfliktas nėra neišvengiamas“.
Valstybės vadovo teigimu, Rusijos karo pramonė nesustos, net ir pasibaigus karui Ukrainoje.
„Ji (karo mašina – BNS) tikrai nebus sustabdyta, jei karas Ukrainoje baigsis, ar bent jau laikinai baigsis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pernai skelbtame grėsmių vertinime žvalgyba skelbė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.
Vašingtono inicijuotos taikos derybos jau tęsiasi kurį laiką.
G. Nausėda pabrėžė, kad nors Lietuva vertina JAV pastangas užbaigti karą, taika neturi būti pasiekta „bet kokia kaina“.
„Šią kainą pirmiausia turi nustatyti pati Ukrainos visuomenė, kuri kenčia šį karą, kuri didvyriškai atlaiko Rusijos spaudimą, kuri pasiekė, nepaisant labai sudėtingų aplinkybių, ir tam tikrų persilaužimo momentų karo lauke“, – sakė prezidentas.
„Todėl tikrai nepasiduokime pesimizmui: Ukraina laikosi, Ukraina yra didvyriška ir Ukraina išliks tokia ateityje“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat perspėjo, kad JAV su Izraeliu vykdomas Irano puolimas turės nebūtinai teigiamų „antrinių efektų“ Ukrainai.
Pasak prezidento, nors resursus konflikto metu eikvoja ir Iranas, NATO sąjungininkai, ypač JAV, turės tiekti ginkluotę tiek Izraeliui, tiek kitoms Irano apšaudymus patiriančioms Artimųjų Rytų valstybėms, o tai gali sumažinti Ukrainos tiekiamus karinės pagalbos kiekius.
„Tai yra turbūt neigiamas šios problemos ir šio konflikto, krizės aspektas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, bet kuris konfliktas atitraukia ir politinį dėmesį nuo Ukrainos.
„Štai kodėl dabar, kaip niekada anksčiau, turime pasaulio bendruomenei priminti, kad karas Ukrainoje nesibaigia, jis ir toliau yra įžengęs į žiauriąją karo stadiją, kuomet atakuojami nekalti gyventojai, mėginant (...) įveiklinti net žiemos šaltį tam, kad žmonės pajustų kiek galima daugiau nepatogumų, tokiu būdu mėginant psichologiškai palaužti Ukrainos visuomenę“, – sakė prezidentas.
BNS rašė, kad JAV ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
Per oro antskrydžius nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), valdęs šalį nuo 1989 metų.