Kalvarijos savivaldybėje esančiame Akmenynų kaime – diena neįprasta. Dešimtys vietinių gyventojų rikiavosi prie palapinių.
Apie 7 km nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos – bene svarbiausios metų karinės pratybos. Treniravosi apie 400 Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos karių. Pratybos vyko simboliniu metu – minint 235-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines.
„Bendri kariniai mokymai, kuriuos stebėjome, akivaizdžiai rodo, kad Lietuva ir Lenkija darbais, o ne skambiais pareiškimais ruošiasi užtikrinti savo ir viso NATO rytų flango saugumą“, – teigė Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vienodai suvokiame grėsmes, mus vienija pavojingi kaimynai – Rusija ir Baltarusija, ir jų organizuojamas hibridinis karas. Todėl puikiai suprantame gynybos poreikį. Šios pratybos būtinos ne tik mums – Lietuvai ir Lenkijai, bet ir visai Europai“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pratybų metu įgyvendinamas Oršos planas – skirtas apsaugoti Suvalkų koridorių.
„Viso mūsų Baltijos regiono iššūkis ir viso NATO iššūkis – Suvalkų koridoriaus apginamumas. Todėl labai svarbu turėti galimybes treniruotis kartu su kaimynais, su Lenkija, Baltijos valstybėmis, ir užtikrinti apginamumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pratybose buvo imituojamas karių perdislokavimas, sužeistųjų evakuacija, saugoma oro erdvė. Esmė – pasirengti nenumatytoms situacijoms.
„Kilo įtampa Kaliningrado ir Baltarusijos teritorijoje, infiltravosi specialiosios pajėgos, užėmė tam tikrą poziciją, siekdamos atkirsti logistiką, užblokuoti kelius“, – aiškino R. Kaunas.
G. Nausėda prakalbo ir apie Kapčiamiesčio poligoną, kuriame galėtų vykti dar didesnės dvišalės pratybos.
„Poligonas bus atviras ir Lenkijos karių bendroms pratyboms, treniruotėms su mūsų kariuomenės daliniais. Naujasis poligonas sudarys ir išskirtinai geras sąlygas platesnio masto bendroms Lietuvos ir Lenkijos pratyboms, įskaitant ir karinių naujovių testavimą“, – teigė G. Nausėda.
Suvalkų ir Lazdijų laisvoji ekonominė zona, anot prezidento, galėtų būti išnaudota ir bendriems gynybos projektams.
„Galėtų būti skirta gynybos pramonės ir dvigubos paskirties technologijų plėtojimui, taptų akstinu galimiems bendriems gynybos pramonės projektams“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentai aptarė ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Turkijos sostinėje Ankaroje. Taip pat būtinybę šalims narėms įgyvendinti tikslus.
„Lietuva savo ruožtu atlieka namų darbus ir rodo pavyzdį kitoms NATO narėms dėl 5 proc. BVP gynybos finansavimo įsipareigojimų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lenkijos ir Lietuvos prezidentai pabrėžia, kad dabar itin svarbu užtikrinti, jog JAV nenusigręžtų nuo Europos.
Amerika neseniai prakalbo apie galimybę iš Vokietijos išvesti 5 tūkstančius karių iš ten dislokuotų 39 tūkstančių.
„Esame suinteresuoti, kad šie kariai, kurie galimai bus išvesti iš Vokietijos, liktų Europoje. Turbūt jau antrasis aspektas yra, kokioje konkrečioje šalyje jie būtų dislokuoti. Lietuvoje esame pasirengę priimti tiek daug sąjungininkų, kiek pajėgiame“, – teigė G. Nausėda.
K. Nawrockis patikino, kad Lenkija būtų pasirengusi karius priimti.
„Jeigu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas mažins karių kontingentą Vokietijoje, tai Lenkija yra pasirengusi juos priimti, kadangi infrastruktūrą turime“, – sakė K. Nawrockis.
Amerikos prezidentas ne kartą kaltino Europą – neva ši neprisideda prie operacijos Artimuosiuose Rytuose.
D. Trumpo kvietimą užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauryje Lenkijos prezidentas vertina teigiamai.
„Į JAV skatinimą prisijungti prie iniciatyvos reaguojame labai rimtai ir teigiamai. Beje, reikia pasakyti, kad Lenkija yra Lietuvos partnerė, o Iranas – Rusijos partneris, todėl Lenkija turi palaikyti savo sąjungininkus ir įsipareigojimus sąjungininkams“, – kalbėjo K. Nawrockis.
JAV pasiūlymą dėl Lietuvos įsitraukimo Valstybės gynimo taryba ketina apsvarstyti artimiausiu metu.
„Teks dar gauti Seime mandatą konkretiems pajėgumams. Manau, kad tai taip pat pavyks padaryti. Lietuva, kaip atsakingas NATO partneris, yra pasirengusi solidariai prisidėti prie saugumo šiame regione, kaip ir visoje Europoje“, – sakė G. Nausėda.
Apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje pranešė jau keletas šalių.
(be temos)