Nausėda: visada kažką galima daryti greičiau

„Visada galbūt tokioms kilus turbulencijoms, kažką galima būtų daryti greičiau, sparčiau, sklandžiau, tačiau patikėkite, valstybė tikrai yra išsikėlusi sau prioritetą padėti žmonėms, kad jie saugiai, svarbiausia, pabrėžiu šitą žodį, saugiai sugrįžtų į tėvynę“, – penktadienį Kaune žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Nedarytų kažkokių veiksmų, kurie sukeltų pavojų jų sveikatai, bet būtent sugrįžtų sveiki ir saugūs“, – pabrėžė jis.

Kritiką lietuvių pargabenimo procesui buvo išsakiusi premjerė Inga Ruginienė, anot jos, tai galėjo būti atlikta sklandžiau.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad penktadienį popiet pakilo evakuacinis skrydis iš Dubajaus į Lietuvą, juo grįžta apie 120 Lietuvos piliečių. Į lėktuvą netilpusios dvi lietuvių šeimos grįš kitu skrydžiu.

Skrydį vykdo oro bendrovė „FlyDubai“.

Vykdant evakuaciją prioritetas teikiamas pažeidžiamiausioms grupėms – asmenims su negalia, besilaukiančioms moterims, šeimoms su mažamečiais vaikais, vieniems likusiems nepilnamečiams, sergantiems.

„Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad yra pažeidžiamų asmenų, kuriems pagalba turi būti suteikta neatidėliojant ir kiek man žinoma jau dabar Dubajaus oro uoste žmonės laukia skrydžio tam, kad galėtų sugrįžti į Lietuvą. Tai yra valstybės įsipareigojimas jiems“, – kalbėjo G. Nausėda.

Tai yra valstybės įsipareigojimas jiems.

BNS rašė, kad penktadienio naktį iš Dubajaus į Vilniaus oro uostą atskrido antrasis Lietuvos piliečius skraidinęs užsakomasis oro bendrovės „FlyDubai“ lėktuvas. Pirmasis toks lėktuvas Lietuvos sostinėje nusileido ketvirtadienį ryte.

Tai nebuvo evakuaciniai skrydžiai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, karinio konflikto apimtose Artimųjų Rytų šalyse dar yra apie 1,1 tūkst. lietuvių, o vien Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) – 800.

Prezidentas: svarstytume galimybę logistiniams tikslams leisti JAV naudotis Lietuvos teritorija

Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę operaciją Irane, Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako, kad šalis būtų pasirengusi padėti NATO sąjungininkei.

Šalies vadovo teigimu, Lietuva galėtų leisti amerikiečiams naudotis šalies teritorija logistiniams tikslams.

„(...) kaip ištikimas ir atsakingas sąjungininkas, mes svarstytume tokią galimybę. Veikiausiai ji būtų suteikta ne kažkokiems tiesiogiai kariniams tikslams, bet logistiniams tikslams, nes atsižvelgiame į tai, kad mūsų teritorija yra labai nutolusi nuo šių karštųjų taškų. Taip, Lietuva, kaip NATO sąjungininkas, yra pasirengusi apsvarstyti tokią galimybę“, – Kaune žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

Taip, Lietuva, kaip NATO sąjungininkas, yra pasirengusi apsvarstyti tokią galimybę.

Taip jis kalbėjo kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui šią savaitę užsiminus, kad jei būtų priimtas politinis sprendimas, šalis galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.

„Mes suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio veiksmus, kurie yra pirmiausia nukreipti prieš tai, kad būtų imtasi preventyvių veiksmų siekiant išvengti krizės Artimųjų Rytų regione, o galbūt ateityje netgi branduolinės krizės. Visa tai buvo padaryta. Aš labai tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau Irano režimas sugrįš prie diplomatinio kelio, koks jis dabar beatrodytų mažai tikėtinas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį teigė, kad Lietuva kol kas nesulaukė partnerių prašymų padėti.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė šią savaitę sakė, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms JAV, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų. Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.

Kariniai veiksmai regione prasidėjo, kai JAV ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.

G. Nausėda: karinio konflikto galimybė išvengiama, bet tai nemažai priklauso nuo mūsų veiksmų

Šalies vadovas sako, kad ginkluotas konfliktas su Rusija yra išvengiamas, tačiau tai nemaža dalimi priklauso nuo Lietuvos veiksmų.

„Saugumo institucijos arba saugumo kontrolę vykdančios institucijos atliko visapusišką analizę, jos objektyviai įvertino tai, kas vyksta, tačiau jų išvada yra kartu ir viltinga arba suteikianti peno optimizmui“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė prezidentas.

„Nėra dalykų, kurie demonstruotų, kad karinis konfliktas arba galima ataka yra neišvengiama. Viskas yra išvengiama, bet tai nemaža dalimi priklauso ir nuo mūsų veiksmų“, – teigė jis.

Nėra dalykų, kurie demonstruotų, kad karinis konfliktas arba galima ataka yra neišvengiama. Viskas yra išvengiama, bet tai nemaža dalimi priklauso ir nuo mūsų veiksmų.

Pristatydamas kasmetinį grėsmių vertinimą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Mindaugas Mažonas penktadienį pabrėžė, kad nors Rusija toliau siekia didinti savo karinę galią, tai nereiškia, kad karas su NATO yra suplanuotas ir neišvengiamas.

Jis akcentavo, kad nuosekliai auginami gynybiniai kariuomenės pajėgumai ir stiprūs ryšiai su NATO sąjungininkais padeda atgrasyti Rusiją nuo neapskaičiuotos karinės agresijos prieš Lietuvą ar kitas Aljanso šalis.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva nuo karo Ukrainoje pradžios gerokai sustiprino šalies saugumą, „visiškai į kitą tiek kiekybinį, tiek kokybinį lygį“ pakėlė gynybai skiriamas išlaidas.

„Bet mes ir toliau lenktyniaujame su laiku, nes turime tam tikrą laiko periodą, per kurį privalome tinkamai pasirengti tam, kad atgrasytume nedraugiškas jėgas nuo galimų veiksmų prieš Lietuvą. Ir aš esu įsitikinęs, kad mes tai padarysime“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį pristačiusios Lietuvos žvalgybos teigimu, laikinų paliaubų Ukrainoje atveju Rusija per trejus–penkerius metus būtų pasirengusi ribotam kariniam konfliktui Baltijos jūros regione.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD, jeigu karas Ukrainoje tęstųsi, Rusija riboto masto konfliktui regione pasiruoštų per šešerius–dešimt metų.

Jeigu Rusija su Ukraina pasirašytų taikos sutartį ir Vakarai panaikintų Maskvai sankcijas, ribotam konfliktui Baltijos jūros regione Maskva pasirengtų per vienerius–dvejus metus, o plataus masto kariniam konfliktui su NATO būtų pasiruošusi per šešerius–dešimt metų.

Anot žvalgybos, Lietuvos ir regiono saugumo situacija tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes tai lemia Rusijos galimybes didinti savo karinę galią.

Vis dėlto net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą, dėl to auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų, tvirtina žvalgyba.

Anot jos, riboto konflikto prieš Baltijos regiono valstybes atveju Rusija gebėtų bent pradiniame konflikto etape susikurti regioninį pranašumą.