Nausėdai – naujas smūgis dėl tvoros Pereiti į pagrindinį turinį

Nausėdai – naujas smūgis dėl tvoros

2026-03-01 12:39

Istorija dėl prezidento Gitano Nausėdos tvoros nesibaigia. Pažeidimo nenustačiusi Statybos inspekcija gavo naują skundą. Šįkart prašoma tirti nebe tik tai, ar G. Nausėda nėra užsitvėręs svetimos žemės, bet ir tai, ar valstybinėje žemėje nepaliko savavališkų statybų. G. Nausėda pašalino metalinę tvorą, tačiau betono pamatai ir varteliai liko. Advokatai sako, kad įstatymai labai aiškūs – valstybinėje žemėje negali būti nieko. Inspekcijos sprendimą dėl G. Nausėdos tvoros kritikuoja ir Vilniaus meras.


<span>Nausėdai – naujas smūgis dėl tvoros</span>
Nausėdai – naujas smūgis dėl tvoros / P. Peleckio / BNS nuotr.

Šią savaitę prezidentas išvengė oficialaus konstatavimo, kad neteisėtai naudoja valstybės žemę.

„Nėra požymių, kad valstybinė žemė yra vientisai naudojama kartu su privačiu žemės sklypu“, – konstatavo Statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.

Prieš patikrinimą G. Nausėda pats samdė matininkus ir pripažino, kad buvo užsitvėręs valstybės žemę. Dalį tvoros nusigriovė.

Tačiau istorija nesibaigia. Patikrinimą inicijavęs vilnietis parašė naują skundą ir reikalauja, kad Statybų inspekcija grįžtų bei patikrintų likusius senosios tvoros pamatus.

„Jie tikrino pagal mano skundą tik aptvėrimo faktą, statinių netikrino“, – tvirtino Lietuvos žaliųjų partijos narys Adas Paulius Paražinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teisiškai iš žemės išsikišusios betono konstrukcijos yra statiniai. G. Nausėda iš valstybės žemės patraukė metalinę tvorą, tačiau liko ne tik pamatai, bet ir elektros kabeliai. Anot patikrinimą inicijavusio vilniečio, neteisėtai valstybės žemėje liko net įėjimas į prezidento namus.

„Varteliai yra, jie stovi valstybinėje žemėje“, – pabrėžė A. Paražinskas.

Statybų inspekcija akcentavo, kad tikrina tik tai, ar G. Nausėda nėra užsitvėręs valstybės žemės.

„Turime konstatuoti, kad valstybinė žemė nėra užtverta nuolatine tvora“, – nurodė A. Stanislovaitis.

Tačiau teisininkai aiškina, kad įstatymai nekalba vien tik apie aptvėrimą. Valstybės žemės, kaip ir bet kurio svetimo sklypo, negalima naudoti niekaip. Joje negali būti jokio statinio. Teisiškai net žolės be leidimo negalima nupjauti.

„Savininko teises žemės sklype įgyvendina savininkas. Jei savininkas yra valstybė, viską tame sklype gali daryti valstybė. Daugiau niekas kitas“, – aiškino NOEWE asocijuotas partneris Jonas Platelis.

Tas pats, anot pašnekovų, turėtų galioti ir patikrinimams – tikrinti reikėtų ne vien tai, ar paliktas laisvas praėjimas, bet ir ar valstybės žemėje nėra be leidimo įrengtų objektų.

„Mes čia grįžtame į tą pirmą klausimą – savininkas įgyvendina savininko teises. Jeigu asmuo nėra savininkas, tai yra draudžiama“, – pridūrė J. Platelis.

G. Nausėdos namas yra regioniniame parke, o saugomose teritorijose taikomi papildomi reikalavimai.

„Naudotis valstybės žemės sklypu galiu tik tada, kai turiu nuomos teisę arba sutikimą, bet tai labai atskiri atvejai. Valstybinė žemė yra mūsų visų piliečių“, – pažymėjo „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Edvinas Džulis.

Prezidentūra nurodė, kad broką padarė tvorą prieš daugiau nei dešimtmetį statę statybininkai. Savavališkoms statyboms taikoma dešimties metų senatis.

Tačiau iš „Google Earth“ duomenų matyti, kad G. Nausėda tvorą perstatė prieš aštuonerius metus.

„Jūs pamatėte, kad ta tvora buvo statyta 2018–2019 metais. Pagal priežiūros įstatymą galima kreiptis, kad būtų ištirtas pats statybų faktas, tų objektų atsiradimo faktas“, – teigė A. Paražinskas.

„Visam gyvenimui, kaip ir aš, taip ir jis taps dideliu žemgrobiu, nes užvaldė valstybinę žemę. Abu jau su nuodėmėmis esame. Likimo brolis jis jau tapo mano“, – pareiškė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Vilniaus merui taip pat kelia klausimų, kodėl Statybų inspekcija apsiribojo tik tuo, kad patikrinimo metu nebuvo praėjimą trukdančios tvoros, ir nevertino, ar valstybės žemėje neliko kitų pažeidimų.

„Dvejopų minčių kelia tokia pozicija“, – komentavo Valdas Benkunskas.

Valdas Benkunskas

Inspekcijos vadovas tvirtino, kad negalima patikrinti, kur buvo senoji tvora, nors likę pamatai, yra daugybė nuotraukų ir reportažų.

„Negalime pasakyti, ar ji buvo toje vietoje, ar kitoje. Buvusios tvoros nefiksavome“, – aiškino A. Stanislovaitis.

Nors čia matyti, kaip inspektoriai fiksavo pamatus pagal buvusios tvoros vietą statytus vartelius.

„Mes negalime tikrinti, kas buvo – gal buvo, gal nebuvo“, – dėstė A. Stanislovaitis.

Vilniaus meras pareiškė, kad jei ateityje Statybų inspekcija turės priekaištų Savivaldybei dėl pažeidimų valstybės žemėje, bus rodomas sprendimas dėl prezidento.

„Mes pabandysime šią logiką pritaikyti ir savo atvejams. Kai ateis Statybų inspekcija su pretenzijomis dėl praeities, paklausime, ar dar galioja toks principas, koks įvardintas šiuo atveju“, – kalbėjo V. Benkunskas.

G. Nausėdos namą Statybų inspekcija tikrino ne savo iniciatyva. Iš pradžių atsisakė, nematė pagrindo, tačiau buvo įpareigota atlikti vertinimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Lelino anukas

Tegyvuoja komunistine Lietuva
2
0
Molis

Lietuvos gėda.
5
0
jis

įdomu, kaip jis sugebėjo pasistatyti vilą draustinyje kai dirbo SEB patarėju?
10
0
Visi komentarai (28)

Daugiau naujienų