„Iš karto galiu pasakyti, kad tai eilinė dezinformacija. (...) 2021-ųjų metų pabaigoje iš tikrųjų rusai pateikė tuos ultimatumus vadinamus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, (...) ultimatumai buvo tikrai patys grubiausi ir būtent vienas iš jų kaip tik aspektų ir buvo išvesti visas sąjungininkų pajėgas iš naujų NATO narių, įstojusių po 1997 metų. O tai reiškia, kad tai būtų palietę 12 valstybių. Tai Rusijos buvo ultimatumas, jis buvo pateiktas mums, mes jį matėme ir apie tai net nebuvo diskusijos“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Matulionis.
Taip jis kalbėjo reaguodamas į naujienų portalo „The Baltic Sentinel“ paskelbtą buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo autobiografinės knygos apžvalgą.
Joje daug dėmesio skiriama vienam skyriui, kuriame buvęs Aljanso vadovas prisimena vieną iš susitikimų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu 2021 metų rudenį.
Anot apžvalgos, knygoje J. Stoltenbergas pripažįsta, kad nors žinojo apie Baltijos valstybių ir Lenkijos nepritarimą, pasiūlė S. Lavrovui, jog NATO ir Rusijos taryba aptartų Kremliaus idėją sukurti buferinę zoną prie savo sienų ir atitraukti sąjungininkų pajėgas iš rytinio sparno į pozicijas, buvusias iki 1997 metų.
Tokius veiksmus leidinys įvardijo kaip J. Stoltenbergo prisipažinimą išduoti Baltijos šalis, veikiant joms už nugarų.
Vis dėlto knygoje konkrečiai apie pajėgų atitraukimą iš NATO narėmis po 1997 metų tapusių šalių nekalbama.
D. Matulionis pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai buvo griežtai atmesti.
„Turėjome parengiamąjį Šiaurės Atlanto tarybos posėdį prieš NATO Rusijos tarybos posėdį (...) ir NATO generalinis sekretorius ten labai aiškiai ir kategoriškai pasakė, kad tai nepriimtina, nes tai būtų tolygu NATO kapituliacijai“, – nurodė jis.
Anot prezidento patarėjo, J. Stoltenbergo pokalbiai su S. Lavrovu nereiškia, kad tai Kremliaus idėjas NATO vadovas laikė priimtinomis.
„Kalbėjo, tai nereiškia, kad svarstė ir galvojo, kad tai yra priimtina. (...) Čia ir buvo Rusijos svajonė, kad NATO priimtų šitą sprendimą. J. Stoltenbergas sutiko kalbėtis (...) dar buvo tam tikro naivaus tikėjimo, kad rusai galbūt nesiims karo veiksmų prieš Ukrainą“, – pabrėžė D. Matulionis.
„Keturios šalys ar ten 12 šalių, kurios būtų paliestos, jos tikrai būtų nepritarę tokiam sprendimui. O NATO viduje sprendimai priimami konsensuso pagrindu, todėl kažkoks tai, sakyčiau, burbulas ištrauktas, kuris galbūt naudingas pačiai Rusijai parodant, kad NATO viduje iš tiesų tokių diskusijų buvo“, – nurodė jis.
Knygoje J. Stoltenbergas rašo: „Aš pasisakiau už naujus NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, kad, be kitų klausimų, būtų aptartos siūlomos buferinės zonos. Žinojau, kad šalys narės, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos valstybės, griežtai prieštaravo tokių zonų kūrimui, nes manė, kad tai apsunkintų jų teritorijų gynybą. Tačiau kartu žinojau, kad NATO ir Rusijai anksčiau buvo pavykę susitarti dėl geografinių karinių apribojimų. Jei šis susitarimas būtų subalansuotas ir pertvarkytas, tai galėtų padėti sumažinti įtampą.“
Buferine zona vadinama dalis Maskvos 2021 metų ultimatume NATO numatytų reikalavimų: stabdyti bet kokią tolesnę plėtrą į Rytus (ypač Ukrainos narystę), uždrausti bet kokią Aljanso karinę veiklą Ukrainos, Rytų Europos, Pietų Kaukazo bei Centrinės Azijos teritorijose bei išvesti visas NATO pajėgas ir ginkluotę iš šalių, kurios į Aljansą įstojo po 1997 metų.
NATO šias sąlygas atmetė kaip prieštaraujančias Aljanso esmei.
Neilgai trukus Kremliaus pajėgos 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
Reaguodamas į publikaciją, Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nepamenantis, jog J. Stoltenbergas kada nors neoficialiai būtų svarstęs Baltijos šalis atiduoti Rusijai „kaip buferio zoną“.
„Galiu tik patvirtinti, kad nuolatos ir atkakliai pasisakydavo apie dialogo su Rusija būtinumą. Jis nuolatos ir reguliariai apie tai kalbėdavo vidinių diskusijų metu. Šiaip, visuomet būdavo nors ir atsargus, bet tvirtas ir korektiškas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė L. Linkevičius.
„Jei ir buvo tokie jo ketinimai, jie neturėjo jokių šansų netgi patekti į Aljanso darbotvarkę. (...) Generalinis sekretorius nevadovauja Aljansui, jis jam atstovauja tarptautiniame lygyje, moderuoja diskusijas, pirmininkauja posėdžiams. Priimant sprendimus jis neturi jokio balso – balsuoja ir sprendžia tik išimtinai šalių-narių atstovai, ambasadoriai“, – teigė jis.
Lietuva prie NATO prisijungė 2004 metais, šiuo metu Aljansą sudaro 32 narės.
(be temos)
(be temos)
(be temos)