„Turime atsakyti aiškiai visuomenei, apie ką Stambulo konvencija yra, kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris. Ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, mūsų požiūriu, tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti apie ką konvencija iš tiesų yra“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
„Todėl minint Lietuvoje pasirašymo dešimtmetį, grupė nevyriausybinių organizacijų kreipsimės į Seimo pirmininkę ir Seimo narius, prašydami imtis iniciatyvos ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta Stambulo konvencijos atitiktis Lietuvos Konstitucijai. Toks Konstitucinio Teismo įvertinimas visuomenei aiškiai ir nešališkai atsakys, kokie yra šios konvencijos tikslai ir tikrasis jos turinys“, – kalbėjo J. Juškaitė.
Jos teigimu, šią iniciatyvą palaiko apie 150 šalies nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė dar 2013 metų birželio 7 dieną – prieš dešimtmetį, tačiau Seimas iki šiol jos neratifikavo.
V. Čmilytė-Nielsen: kreipimasis padėtų atsakyti į klausimus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime teigė, jog šis klausimas parlamentą pasieks, tačiau prieš tai svarbu užsitikrinti „solidų palaikymą“ jam.
„Seime jo neratifikavus, tikrai būtų pasiųstas labai neigiamas signalas visoms moterims ar organizacijoms, dirbančioms su smurtą patyrusiomis moterimis. Tai būtų labai blogas signalas. Reikia daryti visus galimus paruošiamuosius veiksmus, tikintis, kad situacija Seime, išsidėstymas, palaikymas Stambulo konvencijai keisis į gerąją pusę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Jos vertinimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą galėtų padėti dvejojantiems Seimo nariams.
Seime jo neratifikavus, tikrai būtų pasiųstas labai neigiamas signalas visoms moterims ar organizacijoms, dirbančioms su smurtą patyrusiomis moterimis.
„Nemanau, kad kažkaip iš esmės keisis požiūris – mes žinome, kad yra dalis Seimo narių, kurie su baime žvelgia į Stambulo konvenciją, įžvelgia kažkokių pavojų, kurių, mano mano manymu, nėra. Tai kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo galėtų galbūt padėti kai kuriems, kurie pasiduoda tokiam naratyvui, atsakyti į klausimus“, – kalbėjo ji.
J. Juškaitės teigimu, ši konvencija – tai išsamiausia tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes imtis sisteminių priemonių ir efektyviai kovoti su smurtu prieš moteris tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje.
Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos valstybėse, pasak centro vadovės, konvencija patyrė dezinformacijos atsaką, tarp kurių vienas pagrindinių naratyvų, jog dokumentas prieštarauja šalies Konstitucijai.
J. Juškaitė teigė esanti tikra, kad ši iniciatyva sulauks Seimo narių pritarimo, net ir tų, kurie oponuoja ratifikavimui.
Žmogaus teisių centro duomenimis, 37 valstybės yra ratifikavusios Stambulo konvenciją, gegužę tai padarė ir Europos Parlamentas.
Neratifikavo tik šešios ES valstybės
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį spaudos konferencijoje teigė, kad neratifikavusi Stambulo konvencijos Lietuva atsidūrė greta tokių šalių kaip Armėnija ir Azerbaidžanas.
„Europiniam kontekste esam absoliučioje mažumoje, tik šešios Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, nėra šiandien ratifikavusios Stambulo konvencijos, o Europos Tarybos kontekste esame šalia tokių valstybių kaip Armėnija ir Azerbaidžanas“, – teigė jis.
Laisvės frakcijos Seime narys priminė, kad šią sutartį pastaraisiais metais ratifikavo tiek Ukraina, tiek Moldova, dar tik siekiančios narystės Bendrijoje.
Europiniam kontekste esam absoliučioje mažumoje, tik šešios Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, nėra šiandien ratifikavusios Stambulo konvencijos.
Pasak T. V. Raskevičiaus, Lietuva šį dokumentą jau keletą metų ignoruoja, kol kitos šalys be didesnių diskusijų ratifikuoja Stambulo konvencijos nuostatas, jas taiko kaip efektyvų įrankį.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė pabrėžia, kad policija kasmet užregistruoja 55–56 tūkst. pranešimų apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, tai yra po 160 kasdien arba po vieną kas dešimt minučių. Ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl vieno iš aštuonių.
Specializuotos pagalbos centrai fiksuoja apie 20 tūkst. nuo smurto nukentėjusių asmenų, suaugusių ir vaikų, pagalba suteikiama maždaug 14 tūkstančių. Maždaug 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys.
Naujausi komentarai