Pereiti į pagrindinį turinį

Tarp įtariamųjų VRM byloje – R. Jančiauskas ir J. Ūsas

2015-01-14 14:30
BNS inf.

Tarp įtariamųjų galbūt neskaidrių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viešųjų pirkimų byloje - VRM Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas ir ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Ūsas.

VRM atstovai: pakeista atrankos tvarka atsijos netinkamus kandidatus
VRM atstovai: pakeista atrankos tvarka atsijos netinkamus kandidatus / Š. Mažeikos/BFL nuotr.

Tarp įtariamųjų galbūt neskaidrių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viešųjų pirkimų byloje - VRM Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas ir ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Ūsas. Tai BNS trečiadienį patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis trečiadienį šiuos tarnautojus nušalino nuo pareigų.

Minėti asmenys nušalinimo laikotarpiu turės grąžinti valstybės tarnautojų pažymėjimus, jiems patikėtas su pareigų vykdymu susijusias priemones, dokumentus.

Ministerija anksčiau skelbė, kad bus tikrinami įtartini informacinių technologijų srities viešieji pirkimai ministerijai pavaldžiose įstaigose, tarp jų - ir Informatikos ir ryšių departamente. Ministerijos ir teisėsaugos susidomėjimą sukėlė keli stambūs pirkimai, kuriuose laimėtoja pripažinta bendrovė „NT Service“ - jos vadovui Peisachui Kačerginskiui yra pareikšti įtarimai.

Tuo metu ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyrius yra atsakingas už informacinių technologijų sritį, ekeltroninės valdžios bei elektroninės saugos projektų koordinavimą ir įgyvendinimą.

Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su STT atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais VRM vykdytų viešųjų pirkimų. Tada iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamiamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „ Tvarka  ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.

Tuomet ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pateikti Algimantui Juocevičiui, Ervinui Raistenskiui, Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui ir Peisachui Kačerginskiui. A.Juocevičius praėjusią savaitę mirė.

Po praėjusią savaitę STT pareigūnų atliktų naujų kratų partijos „ Tvarka  ir teisingumas“ būstinėje ir Vidaus reikalų ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose, nauji įtarimai tyrime pareikšti dar maždaug penkiems asmenims.

Tarp naujų įtariamųjų nėra nei politikų, nei politinio pasitikėjimo pareigūnų. Įtarimai pateikti Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavadžių įstaigų valdininkams, BNS tada informavo STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Dar vienu įtariamuoju gali tapti Seimo narys Rimas Ručys - prokurorai įtaria, kad šis „ tvarkietis“ veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais A. Juocevičiumi ir E.Raistenskiu, 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.

D.Valys neseniai kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn.

STT pareigūnai kartu su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiais prokurorais aiškinasi šios ministerijos 2013-2014 metais daugiau kaip 7,8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo konkurso organizavimo aplinkybes.

Įtariama, kad įmonės, laimėjusios šį pirkimą, vadovai iš anksto sutarė su tam tikrais asmenimis, kad laimėjimo atveju vėliau už tai bus atsilyginama.

Prekyba poveikiu  (226 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kai asmuo už kyšį, pasinaudodamas savo įtaka, pažada paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tiek kyšį duodantis, tiek kyšį imantis asmuo. Be to, nusikalstamu veikimu laikomas ne tik faktinis kyšio perdavimas ar priėmimas, bet ir provokavimas, reikalavimas, susitarimas, pasiūlymas, pažadėjimas duoti ar priimti kyšį.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 9 420 eurų vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tas, kas pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 9 420 eurų vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Už   prekybą   poveikiu  baudžiamoji atsakomybė nustatyta ir juridiniam asmeniui.

STT Vilniaus valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų