Dalis politinių partijų jau paskelbė kandidatus, kuriuos gegužę deleguos į Europos Parlamentą (EP). Sąrašuose rikiuojasi politikos veteranai ir jau Briuselio duonos ragavę politikai. Intrigos daug nebus.

Partijos svarsto kandidatūras

Nors kai kurios didžiosios partijos jau spėjo išrikiuoti po 22 narius, kurie būtų verti mandatų Briuselyje, Vyriausioji rinkimų komisija oficialių prašymų įregistruoti sąrašus dar nesulaukė. Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas priminė, kad pateikti kandidatų sąrašus galima nuo praėjusio antradienio.

Maksimalų 22 partijos kandidatų sąrašą vienas pirmųjų paskelbė Liberalų sąjūdis. Jo kandidatų į EP penketuko viršuje – buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, antras įrašytas verslininkas Antanas Guoga, trečias – Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius, ketvirtas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, penktas – parlamentaras Eugenijus Gentvilas, toliau eina partijos narė Jurgita Choromonskytė, Seimo narė Dalia Teišerskytė, liberalaus jaunimo atstovė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Rimantas Mikaitis.

A.Guoga – ne vestuvių generolas?

G.Steponavičius sakė, kad partija pamatavo savo siekius ir tikisi EP gauti daugiausia du mandatus. Anot jo, tokių tikslų liberalai sieks dinamišku sąrašu, kuriame, be patyrusių politikų, yra jaunimo atstovų ir naujų pavardžių.

Paklaustas, ar nauja pavarde galima laikyti verslininko A.Guogos kandidatūrą, partijos atstovas sakė, kad rinkėjai dar gali pakoreguoti kandidatų išsidėstymą bei sukeisti juos vietomis ir patikino, kad verslininkas liberalų sąraše atsidūrė neatsitiktinai.

"Manau, kad mūsų sąrašas yra stiprus dėl žmonių, kurie politikoje matomi ne vienus metus, o naujos pavardės rodo, kad mūsų partija atvira, įtraukianti ir verslo žmones, ir jaunimo lyderius. Pradėti rinkimų kampaniją dar anksti, todėl dabar dirbame prie programos, aiškėja jos kontūrai, mūsų suformuluoti tikslai, o dabar turime pasiraityti rankoves ir bendrauti su žmonėmis, – komentavo G.Steponavičius. – Aišku, naujai žmonėmis, ryškiomis asmenybėmis partijos siekia rezultatų, tačiau A.Guoga nėra atsitiktinis kandidatas. Bendraujame su juo daug metų, jis nėra vestuvių generolas, partijos nariu jis tapo dar vasarą. Be to, dėl tokio kandidatų išsidėstymo sąraše balsavo liberalai iš visos Lietuvos, todėl tai mūsų partijos žmonių nuomonės atspindys."

Siekia daugiausia mandatų

Kur kas ambicingiau pasirodyti rinkimuose į EP nusiteikusi Lietuvos socialdemokratų partija. Nors kandidatų sąrašas dar nepaskelbtas, o skyriai teikia kandidatūras, socialdemokratai siekia laimėti rinkimus į EP ir Briuselyje gauti daugiausia mandatų.

Partijos atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas sakė, kad preliminariame kandidatų į EP sąraše – vien garsių politikų pavardės, esą tinkamų kandidatų partijoje netrūksta, vykdoma didelė jų atranka, todėl partija į sąrašą neįtrauks jokių "žvaigždžių" ar visuomeninių organizacijų atstovų.

Jis skaičiavo, kad iš 119 pateiktų partijos narių kandidatūrų po atrankos liko 63, dabar potencialių europarlamentarų skaičius sumažėjo iki 44, taigi po paskutinio etapo paaiškės 22 galutiniai kandidatai į EP. Jais, remiantis pirminiais iš partijos skyrių gautais duomenimis, pretenduotų būti premjeras Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Rimantas Sinkevičius, Evaldas Gustas, Birutė Vėsaitė, Bronius Bradauskas, Juras Požėla, Marija Aušrinė Pavilionienė ir kiti rinkėjams pažįstami kandidatai.

"Mūsų partija didelė, todėl ir penketukas, ir dešimtukas politikų, kurie kandidatuos į EP, bus gerai žinomas visuomenei, aišku, atsiras ir vienas kitas jaunas veidas. Svarbiausia, kad kandidatai atitiktų partijos keliamus kriterijus, – turėtų pakankamai ES teisės aktų žinių, patirties atstovauti Lietuvai ES institucijose ir mokėtų bent vieną ES kalbų. Jei bent vieno iš numatytų kriterijų partijos narys neatitiks, į kandidatų sąrašą jis nepateks" , – aiškino G.Paluckas.

Konservatoriai neturi lyderio

Preliminarų kandidatų, kuriuos pateikė partijos skyriai, sąrašą nagrinėja ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD). Konservatoriai įvardijo dabartinius europarlamentarus ir Seimo narius, kuriuos norėtų matyti Briuselyje: Vytautą Landsbergį, Kęstutį Masiulį, Agnę Bilotaitę, Andrių Kupčinską, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, Roką Žilinską, Laimą Andrikienę, Viliją Aleknaitę-Abramikienę ir kitus.

Konservatorių frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad, be europarlamentarų ir aktyviai užsienio politikos klausimus sprendžiančių Seimo narių, partijos kandidatų į EP sąraše gali atsirasti ir kitų visuomenėje žinomų pavardžių.

"Manau, kad šį kartą tarp kandidatų nebus vieno ryškaus lyderio. Žinoma, kol sąrašas nereitinguotas, sudėtinga prognozuoti, kuris kandidatas bus įrašytas pirmas. Pavyzdžiui, jei V.Landsbergis apsispręstų kandidatuoti, matyt, būtų pirmas, bet, remiantis jo pasisakymais, didesnė tikimybė, kad jis nekandidatuos į EP", – svarstė J.Razma.

Žino, bet nesako

"Tvarkos ir teisingumo" partija skyrių iškeltų kandidatų abėcėlinį sąrašą tvirtins gruodžio 14 d., o vasarį, kaip planuojama, paskelbs galutinę kandidatų į EP eilę. Partijos vadovo Rolando Pakso teigimu, į sąrašo viršų iškils populiarių partijos narių pavardės, kurias pasiūlys skyriai ir patvirtins aukščiausias partijos organas – kongresas. Kol partijos skyriai teikia galimų europarlamentarų kandidatūras, R.Paksas nekomentavo, kurie kandidatai galėtų tikėtis didžiausios sėkmės rinkimuose gegužę. Vis dėlto jis patvirtino, kad partijos nariai kandidatų sąraše nori matyti ir jo paties, ir Juozo Imbraso, ir Petro Gražulio pavardes.

"Manau, kad galėčiau atspėti kandidatų pavardes 95 proc. tikslumu, tačiau tai būtų neetiška", – sakė jis.

Paklaustas, ar tarp partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatų neatsiras visuomenėje žinomų veikėjų, kurie nustelbtų konkurentus savo populiarumu, R.Paksas prognozavo, kad, nepaisant besikartojančio partijų polinkio įtraukti į sąrašus žvaigždžių, šių rinkimų rezultatus lems profesionalumas, todėl partijos "Tvarka ir teisingumas" sąraše nežibės artistų ar sporto žvaigždžių pavardės, o bus patyrę kompetentingi politikai.

"Reiškinys, kai politinės partijos virsta šou žvaigždėmis pasitaiko, jose atsiranda artistų. Nemanau, kad tai blogai, gražūs veidai ir gražūs vardai gali pritaikyti savo sugebėjimus, bet ateina metas, kai žmonės suvokia, kad politika yra profesija, o valstybės vairo čiupti bet kam neišeina", – komentavo R.Paksas.

Lenkai vis dar snaudžia

Sutrumpintą abėcėlinį 22 kandidatų į EP sąrašą patvirtino ir Darbo partija. Jame yra Seimo pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas, frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, frakcijos nariai Virginija Baltraitienė, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas ir Kęstutis Daukšys, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gintaras Furmanavičius, jaunimo atstovai Vilius Gružauskas ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, buvęs Seimo narys Vidmantas Žiemelis, EP narė Justina Vitkauskaitė-Bernard ir kiti.

V.Baltraitienė sakė, kad galutinį sąrašą patvirtins partijos valdyba. Dviejų mandatų EP siekiančios partijos svarbiausias uždavinys – suformuoti pirmąjį kandidatų penketuką ir dešimtuką, į kurį būtų įtraukti žinomiausi nariai, gerai pasirodę Seimo rinkimuose. Paklausta, ar Darbo partijai kelionėje į Briuselį padėtų populiarūs veidai ar visuomenininkai, frakcijos narė sakė, kad tokių kandidatų sąraše nebus.

"Kandidatų sąrašą jau patvirtinome, be to, visada stengėmės visko siekti savo jėgomis. Kandidatų dėl jų žinomumo visuomenėje į sąrašą neįtraukėme nė vienuose rinkimuose į EP, visuomenininkų neturėjome ir Seime", – komentavo V.Baltraitienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad partija kol kas neturi jokių kandidatų, bet rinkimuose į EP tikrai dalyvaus.

Pasitikėjimas politinėmis partijomis (jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, proc.)

Socialdemokratų partija (A.Butkevičius)  36,6

Partija "Tvarka ir teisingumas" (R.Paksas)  17

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (A.Kubilius) 14,1

Darbo partija (L.Graužinienė)  11,7

Liberalų sąjūdis (E.Masiulis)  7,1

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (R.Karbauskis)  5,5

Žaliųjų partija (L.Balsys)  3,5

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (V.Tomaševskis)  2,5

"Drąsos kelias" (J.Varkala)  1,3

Kita partija  0,6

Šaltinis: "Vilmorus" apklausa

Vladas Gaidys, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius

Net ir praėjus metams po Seimo rinkimų, visuomenė teigiamai vertina valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Šią politinę jėgą palaiko net 36 proc. rinkėjų. Pavyzdžiui, premjeras Algirdas Butkevičius yra antras populiariausias politikas, teigiamai gyventojai vertina ir Vytenį Povilą Andriukaitį, Liną Linkevičių, Juozą Oleką.

Apskritai visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis laikosi panašus jau metus. Tiesa, "Tvarkos ir teisingumo" reitingai auga, o Darbo partijos – krenta. Atsakydami į klausimą "Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams", gyventojai įvardija Rolandą Paksą (trečias geriausiai gyventojų interesams atstovaujantis politikas), jis išstumia Viktorą Uspaskichą.

Vis dėlto šiuo metu politikams svarbūs du dalykai, kurie turi įtakos visuomenės nuomonei. Jautriausias, ko gero, yra Seimo narių atlyginimų atkūrimo klausimas. Konstituciniam Teismui priėmus nutartį, kad parlamentarų atlyginimai turi būti atkurti, pirmą kartą pasitikėjimas šia institucija buvo mažiausias, su šiuo klausimu gali būti susijęs ir dar labiau (8 proc.) sumažėjęs pasitikėjimas Seimu. Kol kas ši tendencija nespėjo pasiekti politinių partijų, bet atlyginimų atkūrimo klausimas yra stiprus emocinis veiksnys, jo įtaka priklausys ir nuo žiniasklaidos. Pavyzdžiui, nėra nė vieno argumento, kuris įtikintų gyventojus, kad Seimo narių atlyginimai turi būti atkurti, todėl partijos, kurios savo pačių nelaimei kalbės šia tema, gali sparčiai prarasti rinkėjų balsus.

Vis dėlto jau antrą mėnesį iš eilės augo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai, politinė jėga jau perkopė 5 proc. barjerą, o ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis gyventojų akyse atrodo gerai. Teigiamą visuomenės požiūrį į LVŽS galėjo lemti partijos pozicija kitu jautriu ir emocionaliu klausimu dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo. Taigi prie jų pozicijos gali prisidėti kokia nors kita politinė jėga, tikėtina, kad tai įneštų pokyčių į kitų metų gegužės politinį peizažą.

Rinkimai į Europos Parlamentą yra panašūs į Seimo rinkimus. Juose gyventojai palaiko tuos pačius kandidatus, nes balsuoja ne už Europos Parlamentą, bet rūpinasi geresniu gyvenimu Lietuvoje. Todėl partijos turi remtis kandidatais, kurie pelnė daugiausia rinkėjų simpatijų per praėjusius Seimo rinkimus, tačiau neverta pamiršti, kad net jei mėgstami politikai pasisakys už atlyginimų atkūrimą parlamentarams, netruks susigadinti savo reputacijos visuomenės akyse.