Už tai ketvirtadienį balsavo 66 parlamentarai, 39 Seimo nariai buvo už tai, kad pataisa būtų laikoma nepriimta.

Tokiu būdu projektas grįžta į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Jis turės pateikti išvadą, ar atmesti prezidento veto ir patvirtinti anksčiau priimtą pataisą, ar pritarti veto ir palikti galioti dabartinę Baudžiamojo kodekso redakciją, numatančią atsakomybę už politikų ir valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą.

Atmesti prezidento veto parlamentarams reikės surinkti ne mažiau kaip 71 balsą.

Prezidentas grąžino Seimui svarstyti anksčiau priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, nes, jo nuomone, tokio įstatymo įsigaliojimas apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių.

Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos turėtų įtakos tiriant vadinamąsias čekiukų bylas. Praktiškai visi teisiamieji šiose bylose yra sulaukę kaltinimų piktnaudžiavimu.

„Svarstant įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete nebuvo tinkamai įvertinta, kokią įtaką šis nusikaltimo kategorijos pakeitimas galėtų turėti skiriant bausmes, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus“, – pristatydamas veto teigė prezidento patarėjas Simonas Mikšys.

„Taip pat nebuvo įvertinta, ar atsakomybės sušvelninimas nepadarys neigiamos įtakos šiuo metu intensyviai vykstantiems baudžiamiesiems procesams dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimo“, – sakė jis.

Anot S. Mikšio, įstatymo varianto, kuris buvo priimtas, nevertino nei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, nei valstybės institucijos, organizuojančios ir atliekančios ikiteisminius tyrimus.

„Taigi atsakomybę švelninančios Baudžiamojo kodekso pataisos priimtos iš esmės neturint faktiniais duomenimis grįsto atsakymo į klausimą, ar jos iš tikrųjų yra būtinos ir reikalingos“, – tvirtino patarėjas.

Jis sakė, kad nusikaltimą perkvalifikavus į apysunkį nebebūtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos tiriant politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, kai nėra kyšininkavimo.

Taisydami pastarąją spragą parlamentarai skubos tvarka svarsto Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymą, kad pareigūnai galėtų naudoti kriminalinės žvalgybos priemones ir minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Ketvirtadienį pritarta šiam projektui po svarstymo, dar liko vienas balsavimas dėl jo priėmimo.

S. Mikšys pabrėžė, kad net Seimui papildžius Kriminalinės žvalgybos įstatymą ir numačius galimybę kriminalinę žvalgybą taikyti tiriant politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, kai nėra kyšininkavimo, prezidentas vis tiek būtų vetavęs Baudžiamojo kodekso pataisas.

„Prezidento sprendimas vetuoti būtų buvęs lygiai toksai pat dėl to, kad (...) iš tikrųjų trumpėja ir senaties terminai, teistumo terminai, taip pat atsiranda galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sakė patarėjas.

Anot jo, kadangi švelninant atsakomybę už piktnaudžiavimą neatsiklausta Generalinės prokuratūros nuomonės, neaišku, kokia dalis tų asmenų, kurie jau atlieka bausmę, galės grįžti į valstybės tarnybą ir eiti atsakingas pareigas.

BNS rašė, kad Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpinama bausmė už piktnaudžiavimą ir dėl to keičiasi pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.

Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iki šiol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams tiriant piktnaudžiavimą nebegalės būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, senaties terminas sutrumpės trejais metais, bus galima plačiau naudoti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpės laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

STT šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti daugiau kaip 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.